Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viena seniausių Vilniaus bažnyčių karstosi stogdengiai – ukrainiečių maldos namuose sulaukta remonto

Aukštybėse dirbantys statybininkai tvarko unitų bažnyčios bokštą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Aukštybėse dirbantys statybininkai tvarko unitų bažnyčios bokštą
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus senamiestyje esanti Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčia yra viena seniausių sostinėje. Maldos joje skamba ukrainiečių kalba, tad dėmesio šiai vietai pastaruoju metu netrūksta. Tik tiek bažnyčios išorė, tiek vidus truputį gąsdina – remonto čia nebūta jau daugybę metų, tačiau pagaliau imtasi dengti stogą, kitąmet galbūt ateis eilė ir fasadui. Taip pat specialistų dėmesio laukia rūsiuose palaidoti vienuoliai ir kunigai.

Pernai birželio pirmosiomis dienomis ši bažnyčia minėjo 500 metų jubiliejų. Ją pastatė kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis pergalei prie Oršos paminėti. XVII a. pradžioje čia darbavosi Bažnyčios vienybės Apaštalas Šv.Juozapatas, vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino kūrėjų.

Karas Ukrainoje priminė apie bažnyčią

Pačioje Senamiesčio širdyje, šalia Aušros vartų, esanti bažnyčia tiek vilniečių, tiek turistų dėmesį ypatingai ėmė traukti prasidėjus karui Ukrainoje. Tai vienintelė Vilniaus bažnyčia, kurioje meldžiamasi ukrainietiškai, o lanko ją daugiausia ukrainiečių bendruomenės nariai unitai.

Sovietmečiu čia šeimininkavo įvairios mokslo institucijos, buvo įrengtos iš pradžių dirbtuvės, po to laboratorijos. Tad maldos namai stipriai nuniokoti, remonto nematė jau daugybę metų. Bažnyčios bendruomenė nėra gausi, tuo labiau – turtinga, pati neįstengė pradėti brangių remonto darbų. Iniciatyvos ėmėsi Kultūros paveldo departamentas.

Vydmantas Drumsta, valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius, pasakojo, kad šiuo metu dirbama keičiant bažnyčios stogo dangą.

„Pagrindinės problemos yra susidėvėjusi stogo danga ir fasadai. Bažnyčios stogas dengtas cinkuota skarda, kuri buvo nudažyta, bet jos būklė labai prasta. Bažnyčią puošia vienas pagrindinis bokštelis ir dar keturi mažesni. Kai nuspręsta atlikti tvarkybos darbus, 2013 metais buvo parengtas bažnyčios ir bokštelių stogo tvarkybos darbų projektas, kainavęs 67 tūkst. Lt (19,4 tūkst. eurų). Parengus projektą pernai surengtas viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB „Tarda“, darbų kaina – 802 tūkst. Lt (239 479 eurai)“, – projekto pradžios istoriją dėstė V.Drumsta.

VIDEO: Remontuojama Švč.Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčia

Pradėjo pernai, baigs kitąmet

Šiemet darbams skirti 166 242 eurai. Bazilijonų vienuolynas prisidėjo 869 eurais, – finansinę pusę nupasakojo V.Drumsta. 

Darbai bažnyčioje prasidėjo pernai – restauruota pagrindinio bokšto stogo danga ir sustiprintos bei sutvarkytos visos bažnyčios stogo konstrukcijos, kurios kėlė grėsmę. Šiemet darbai tęsiasi: numatyta sutvarkyti likusius bokštelius ir visos centrinės bažnyčios dalies stogą. Projekto pabaiga planuojama kitąmet, 2016 metams liks šoninės navos.

„Šiemet darbams skirti 166 242 eurai. Bazilijonų vienuolynas prisidėjo 869 eurais“, – finansinę pusę nupasakojo V.Drumsta. 

Specialistai pripažįsta: rekonstruojant tokį objektą ne visada yra lengva parengti itin tikslų projektą, todėl darbų metu neretai aptinkama defektų, apie kuriuos iš anksto nežinota.

„Bet mums tai įprasta ir nieko nuostabaus. Mes negalime atlikti ardomųjų tyrimų. Juk galima vienoje vietoje praardyti ir atrodys, kad konstrukcijos sveikos. Viską pastebime pradėję vykdyti darbus. Visiškai išardžius dangą arba atvėrus mūrą pasirodo, kad apimtys žymiai didesnės ar priežastis kitokia, nei buvo projekte. Tai sprendžiama vietoje, operatyviai, tam yra numatytos procedūros, tvarka. Sprendimus priima ne vienas žmogus, sukurta komisija ir t.t.“, – teigė „Lietuvos paminklų“ direktorius.

Toliau – fasadas

Jau galvojama ir apie tolesnius darbus – skirti 52 tūkst. eurų parengti fasadų tvarkybos darbų projektą. Šiuo metu atliekami tyrimai, matavimai, bet tikimasi projektą turėti dar šiemet.

Bažnyčios šeimininkai lyg ir norėjo atkurti anksčiau buvusį pavidalą, bet buvo apsistota ties tuo variantu, kad restauruosime esamą, – sakė Diana Varnaitė.

Paklaustas apie bažnyčios fasado būklę, V.Drumsta neslėpė – ji prasta. Maldos namai nuo XVI amžiaus, kai buvo pastatyta, daug kartų perstatyti, rekonstruoti, keitėsi ir pritaikymas – čia buvo bažnyčia, cerkvė, sovietmečiu – dirbtuvės. Tad tyrėjams teks padirbėti.

Fasadų renovacija sukėlė nemažai diskusijų tarp specialistų, bažnyčios šeimininkų, nes teko apsispręsti, kokį pavidalą norima atkurti.

„Bažnyčios šeimininkai lyg ir norėjo atkurti anksčiau buvusį pavidalą, bet buvo apsistota ties tuo variantu, kad restauruosime esamą. Nes kitu atveju projektas būtų labai brangus. Toks klausimas kyla išties dažname objekte – kokį laikotarpį pristatyti, parodyti. Šiuo atveju labai daug diskutavome ir vis dėlto buvo pasirinktas modelis restauruoti esamą pavidalą. Tai yra ir pigiausia, ir tikrai nebus sugadintas vaizdas interpretacijomis“, – sakė KPD direktorė Diana Varnaitė.

Problemos: atšokęs tinkas, vandens žymės

Dabartinis bažnyčios vaizdas yra toks išlikęs nuo XIX amžiaus. D.Varnaitė priminė diskusijas dėl Sapiegų rūmų Antakalnyje, prieš kurių restauraciją taip pat buvo labai daug diskutuojama. Iki rekonstrukcijos šie rūmai buvo tokie, kokie susiformavo carinės Rusijos laikais XIX amžiuje, pritaikant pastatą kareivinėms ir karo ligoninei: sunaikintas barokinis rūmų viršus, atsirado priestatas. Todėl prieš rekonstrukciją tartasi, ar palikti tokį pavidalą, koks išliko iki šių dienų, ar vis dėlto atkurti barokinį. Galų gale nuspręsta atkurti barokinį vaizdą ir išsaugoti priestatą, kuris puikiai tinka įrengti liftą neįgaliesiems ir pan. 

Būtų labai gražu ir prasminga užbaigti visus darbus bent jau išorėje padaryti iki 2017 m. rudens, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurta Bazilijonų ordino atšaka minės 400 metų sukaktį, – sakė D.Varnaitė.

Pagrindinės bažnyčios fasado problemos: atšokęs tinkas, sudūlėję karnizai, bėgančio vandens paliktos žymės. Tam didžiausios įtakos turėjo prasta stogo danga ir suirę lietvamzdžiai. Tačiau visa tai specialistų negąsdina – jie tokius dalykus nusiteikę nesunkiai ištaisyti.

„Būtų labai gražu ir prasminga užbaigti visus darbus bent jau išorėje (nežinau, ar tai realu pagal finansavimą, kurį turime kuklų) padaryti iki 2017 metų rudens, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurta Bazilijonų ordino atšaka minės 400 metų sukaktį. Viskas priklausys nuo finansavimo“, – neslėpė D.Varnaitė.

Vidų reikia tyrinėti

Ar sutvarkius bažnyčios išorę, bus imamasi vidaus, D.Varnaitė dar nelinkusi prognozuoti. Esą remonto tikrai labai reikia, tačiau skubėti negalima. Čia mokslininkams teks gerokai padirbėti.

„Ta bažnyčia yra patyrusi didelių netekčių ir pirmas dalykas, kalbant ir apie išorės, ir apie vidaus darbus, yra labai profesionalūs tyrimai. Arba esamų tyrimų susisteminimas. Daug vertybių – dailės, kilnojamųjų, sakralinių vertybių, yra išgrobstyta, išvežta. Matosi ir buvusi sieninė tapyba. Visa tai reikia kruopščiai ištirti“, – tikino KPD direktorė.

Dėmesio laukia ir Unitų bažnyčios požemiai, slepiantys savus lobius – čia atrasti vienuolių, kunigų karstai.

Dėmesio laukia ir Unitų bažnyčios požemiai, slepiantys savus lobius – čia atrasti vienuolių, kunigų karstai. Palaikai apleisti, karstai suirę, tad ketinama bažnyčios rūsius skubiai tvarkyti, pirmiausia palaikus ištyrus, paskui nuspręsti, ar tai bus tik palaidojimo vieta, ar karstai bus eksponuojami.

D.Varnaitė priminė ne tik istorinę šios bažnyčios reikšmę. Maldos namai, kuriuose meldžiamasi tik ukrainietiškai, labai svarbūs ir šių dienų kontekste, kai Ukraina priversta ginklu ginti savo šalį. Bažnyčioje vyksta labdaros vakarai, koncertai, renkamos lėšos nukentėjusiems nuo karo, čia lankosi Lietuvoje gydomi Ukrainos kariai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min