Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vienas svarbiausių Klaipėdos tikslų – plėtra, orientuota į miesto centrą

Meridianas
Maridiano paramos fondo nuotr. / Meridianas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sutvarkyti inžinerinę infrastruktūrą ir sutelkti miesto plėtrą centre – vieni iš prioritetinių Klaipėdos tikslų. Kalbėdamas apie miesto vystymo planus mero patarėjas Simonas Gentvilas teigė, kad itin svarbus yra ir naujo miesto bendrojo plano rengimas, nes būtent jis nustatys naujus miesto vystymo principus. Taip pat S.Gentvilas pridūrė, kad labai laukiamas yra ir Infrastruktūras įstatymas. Anot mero patarėjo, jis pagaliau įgalintų tiek vystytojus, tiek savivaldybes laikytis socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymosi principų.

– Kalbant apie miesto plėtrą, architektūriniu požiūriu, ko Klaipėdai šiuo metu trūksta labiausiai?

– Klaipėda turi atkurti savo centralumą. Miesto centras turi tapti gravitaciniu poliu, į kurį orientuotųsi visa miesto plėtra. Todėl vienareikšmiški prioritetai yra teritorijų, vadinamųjų „Memelio miesto“ ir „Jūros vartų“ prie Dangės, žiočių įsisavinimas, Atgimimo aikštės ir Senojo turgaus rekonstrukcija bei Dangės pakrančių įsisavinimas.

Antrasis, vis dar neišspręstas, klausimas yra valstybinio uosto įvažiuojamieji keliai. Šiandien miesto gatvės, kuriomis naudojasi uostą aprūpinantis sunkusis transportas, vis dar traktuojamos kaip miesto, ne valstybės gatvės. Todėl Baltijos pr., Pietinis aplinkkelis turi būti vienareikšmiškas valstybės, o ne miesto prioritetas. Retoriškai galima klausti savęs, ar Grigiškės ir Kaunas rūpinasi autostrados priežiūra ir remontu? Tuo tarpu Klaipėda yra palikta spręsti nacionalinių transporto koridorių klausimus pati.

Klaipėda turi atkurti savo centralumą. Miesto centras turi tapti gravitaciniu poliumi, į kurį orientuotųsi visa miesto plėtra.

– Kokie svarbiausi tikslai, uždaviniai artimiausiu metu? Gal galėtumėte įvardinti kelis pačius svarbiausius darbus, kuriuos privalu nuveikti?

– Šiandien Klaipėda gyvena pagal 2007 metais patvirtintą bendrąjį planą. Nors jis ir nėra senas, bet buvo rengiamas visuotinio NT rinkos pakilimo metu. Todėl pavadinčiau jį ne tiek ambicingu, kiek negriežtu. Pagal jį Klaipėdoje galėtų gyventi daugiau kaip 300 000 gyventojų. Visi žinome, kiek gyventojų gyvena šiandien Klaipėdoje. Tad netruksime ir jau 2017 metams parengsime naująjį bendrąjį planą, kuris privalės atspindėti pagrindines modernių Europos miestų vystymosi tendencijas – išgrynintas prioritetines miesto vystymosi zonas, apleistų miesto teritorijų, senų industrinių zonų įsisavinimą ir besaikės priemiesčių driekos suvaldymą. Stengsimės išlaikyti „zero growth“ tendencijas, kai vietoje urbanistinės driekos įsisavinamos mieste nebenaudojamos teritorijos.

– Aplinkos ministerija su naujuoju Teritorijų planavimo ir rengiamu Infrastruktūros įstatymu siekia stabdyti miestų plėtimąsi į priemiesčius, skatinti naujus statytojus jungtis prie jau sukurtos infrastruktūros ir ieškoti resursų miesto viduje. Ar pritariate šiam plėtros modeliui, ar jis tinka Klaipėdai?

– Infrastruktūros įstatymas yra labai reikalingas ir labai laukiamas, nes įgalintų tiek vystytojus, tiek savivaldybes laikytis socialinės ir inžinerinės infrastruktūros vystymosi principų. Klaipėdos rajono teritorijos yra vos 3 km nuo miesto rotušės, tuo tarpu Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių keliami infrastruktūriniai reikalavimai vystytojams skiriasi kaip diena ir naktis. Būtent dėl vienodų reikalavimų nebuvimo, šiandien turime beribę ir palaidą gyvenamąją plėtrą Klaipėdos rajone. Tokia nesureguliuota plėtra yra labai brangi rajono savivaldybei, nes 1 km asfalto, elektros tinklų, apšvietimo, nuotekų, autobusų maršrutų kaštais dalijasi žymiai mažiau gyventojų, nei tai vyktų mieste.

Dėl savo brangumo šie infrastruktūriniai kaštai tiesiog neįgyvendinami arba ti daroma Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų sąskaita.

Dėl savo brangumo šie infrastruktūriniai reikalavimai tiesiog neįgyvendinami arba tai daroma Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojų sąskaita. Pavyzdžiui – prijungti 1 abonentą rajono teritorijoje prie vandens ir nuotekų tinklų reikia 40 m vamzdžio, Klaipėdos mieste – 4,5 m vamzdžio. Tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ privalo paslaugas tiekti ta pačia kaina tiek rajono gyventojams, tiek miesto gyventojams. Dar šiandien absoliuti dauguma priemiestinių autobusų maršrutų kompensuojami iš Klaipėdos m. biudžeto, o mieste mokosi per 1500 rajono darželinukų ir 2200 rajono mokyklinukų. Infrastruktūros mokesčio įvedimas vienareikšmiškai pasvertų ir įvardintų šiuos nematomus kaštus.

– Koks, jūsų nuomone, Klaipėdos ateities veidas? Kokia linkme judama, kokius esminius pokyčius norėtumėte matyti po 5–10 metų?

– Naujasis bendrasis planas nubrėš gaires naujiems vystymosi principams, tačiau kalbant apie konkrečius objektus prioritetiniais laikyčiau naujo tilto per Dangės upę nutiesimą ir seno Sąjūdžio laikais kelto reikalavimo įgyvendinimą – senamiestį paversti pėsčiųjų zona. Senamiesčio centralumą sustiprinsime atidarę rekonstruotus Muzikinio ir Dramos teatrus, rekonstravę Atgimimo aikštę su požemine parkavimo aikštele.

Visas pastangas dėsime Dangės žiočių projektų įgyvendinimui – tai privalo tapti naujuoju modernios Klaipėdos miesto centru. Kalbant apie infrastruktūrinius projektus – iki 2020 metų tikėtina bus nutiestas Taikos gatvės tęsinys, vadinamasis pietinis aplinkkelis, kuris įsijungs į Šilutės-Palangos plentą.

Visas pastangas dėsime Dangės žiočių projektų įgyvendinimui – tai privalo tapti naujuoju modernios Klaipėdos miesto centru.

Įgyvendinus Pauosčio geležinkelio kelyno plėtrą, Lietuvos geležinkeliai yra įsipareigoję atlaisvinti dalį centrinės geležinkelio stoties teritorijos, kuri turi virsti nauju regeneracijos centru. Viešojo logistikos centras padės uostui akumuliuoti krovinius belaukiant laivų ne prie vandens, o sausumoje.

Miesto pietiniai kvartalai nebus palikti užmaršty, nekantriai laukiame Uosto direkcijos skolos grąžinimo – naujos 400 vietų katerių ir mokomųjų jachtų prieplaukos statybos piečiau Kiaulės Nugaros. Artimiausią penkmetį bus kompleksiškai tvarkomos viešosios Sąjūdžio parko, Debreceno, Pempininkų aikščių erdvės.

– Ar galėtumėte Klaipėdą pavadinti žaliu miestu? Ar jam netrūksta žaliųjų zonų, kas daroma šia linkme?

– Per 40% Klaipėdos miesto teritorijos užima saugomos teritorijos – į Kuršių nerijos nac. parką patenkanti Smiltynė ir pajūrio regioniniame parke esantis vadinamasis Vasaros estrados, Melnragės ir Girulių miškas. Visą miestą kerta žaliasis koridorius, kurio trūkstamas galutines vietas sujungsime iki 2020-ųjų metų.

Kita vertus, dažnai pamirštama, jog Klaipėda yra didžiausias Lietuvos kurortas, todėl savo rekreacinį potencialą išnaudosime pritaikydami pajūrio zoną aktyviam ir maloniam poilsiui. Pirmieji žingsniai dėl dirbtinės salos ties II Melnrage jau pradedami. Įgyvendinus šį projektą, manau, pranoksime Palangos tiltą objekto unikalumu.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min