Viduramžiais deglais buvo apšviečiamos feodalų pilys, vėliau miestų gatvės ir aikštės. Senasis Vilnius deglais buvo apšviečiamas švenčių, iškilmių ir įvairių pramogų metu.
1824 m. mieste pasirodė vadinamieji Varšuvos žibintai, kuriuose degė kanapių aliejus ir terpentinas. 1849 m. juos pakeitė spirito ir terpentino mišiniai. Tačiau lempų gatvėse buvo maža, jų šviesa silpna, todėl gyventojai naktį vaikščiodavo nešini savo šviesa, o karietos turėjo specialius žibintus.
1864 m. Vilniaus gatvėse pastatyti pirmieji 44 dujiniai žibintai.
1903 m. atidarius Vilniaus viešąją centrinę elektrinę, mieste įvestas elektros apšvietimas.
Įdomu:
Įvedus karo stovį, 1862 m. žibinto nešiojimas gyventojams tapo privalomas. Be jo sutemus išeiti į gatvę buvo leista tik gavus specialų policijos leidimą.
Žibintai gatvėse būdavo uždegami tik tamsią naktį, kai nebūdavo mėnesienos. Vidurnaktį juos gesindavo. Nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio gatvių išvis neapšviesdavo.
Dujinis apšvietimas Vilniuje atsirado anksčiau nei Maskvoje, kur pirmieji gatvių žibintai buvo įsižiebti 1730 m.
Prieš Vilniui tampant „Kultūros sostine“, „15min“ primena įdomius miesto istorijos faktus nuo seniausių laikų iki šių dienų. Jei turite įdomių ir senų nuotraukų ar menate legendų apie Vilnių, rašykite redakcija@15min.lt.
