Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus meras Artūras Zuokas: čigonus į užmiestį, o į visuomeninį transportą reikia lipti per visas duris

Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Artūras Zuokas
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienį 15min.lt redakcijoje į skaitytojų klausimus sutiko atsakyti sostinės meras Artūras Zuokas.

Vilniečiai merui klausimų turėjo itin daug – klausė ir apie būsimuosius mero darbus, ir apie šilumos kainas, ir apie dviračių takus bei paramą sostinės sporto ekipoms, ir ką reiškia saulėgrąžos, su kuriomis A.Zuoką matome vis dažniau.

– Keletą metų Jums teko „pailsėti“ nuo mero pareigų. Ar per tą laiką pasisekė sugeneruoti idėjų, naudingų miestui, kurias galėtumėte pradėti įgyvendinti jau per pirmuosius darbo mero poste metus? (Simas)

– Sakyčiau, taip. Aišku, visą tą laiką domėjausi miestais. Turiu savotišką „ligą“: kai būnu užsienio miestuose, dairausi gerų idėjų. Tai gali būti automobilių statymo vietos, saulės energiją naudojantys komposteriai ir pan. Neseniai susiradau vieną gatvių priežiūros automobilių, kurie plauna ir surenka šiukšles, gamintoją. Galiu sakyti, turiu aibę informacijos apie geriausių miestų pavyzdžius. Važinėjau ir į specialias konferencijas, pavyzdžiui, „Future cities“, „The cities of tomorrow“, kur stebėjau, kas geriausia yra pasaulyje, kur link eina miestai, kaip padaryti miesto gyvenimą geresnį, lengvesnį ir patrauklesnį. Taigi turiu daug geriausios praktikos pavyzdžių.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

Kai kas jau planuojama, artimiausiu metu prasidės konkretūs susitikimai su tais, kurie šiandien kažką geriausio turi pasaulyje.

– Ar pažadate daugiau neįkliūti į jokius skandalus, kad žmonės pradėtų pasitikėti jumis? (Artūras Semeniukas)

– Nepažadu, nes, žinote, nesu meras, kuris tik karpytų juosteles ir sėdėtų nieko neveikdamas. Kai kažką dirbi, sieki rezultato, o ne tik džiaugiesi procesu, visada bus skirtingų nuomonių. Kiekvienas veikimas paliečia daugelio skirtingus interesus. Taigi šiandien, deja, konkurencinė aplinka yra aštri ir prašyčiau nekreipti dėmesio į skandalus, klišes ir pan. Galiu pažadėti, kad nei vieno sprendimo, kuris mano įsitikinimu bus neteisingas gyventojams, nebus.

– Ar pritariate nuomonei, kad jūsų pirmtakams sunkmečiu valdyti miestą buvo nedėkinga užduotis, o dabar, kai prognozuojamas ekonomikos pakilimas, Jums bus žymiai lengviau? (Saulius)

– Niekas savaime nevyksta, ekonomika savaime nesmunka ir nekyla, tam būtinos pastangos. Ir pakilimą turime išnaudoti. Jei matome tam tikrus pakilimo ženklus JAV, Europoje, tai mes juos matome ten. Kol jie ateis pas mus, dar teks palaukti. Šiandien, rytinio susitikimo metu, paskelbiau 12 valandų darbo dieną. Tam, kad šiandien galėtume priimti sprendimus, reikia padėti tiems, kas nori čia investuoti. Rytoj darbo dieną pradėsiu 5.30 val. ryte.

Dažnai departamentų vadovai sako „viskas gerai“. Aš jiems atsakau: jei taip ir yra, mes rytoj tai patikrinsime.

– Ar būtumėte atsisakęs Seimo nario mandato, jeigu jį būtų reikėję perleisti kam nors kitam, o ne savo žmonai? (Darius)

– Pirmiausia, mano žmona nieko negavo „dovanų“. Ji, priminsiu, iš 141 vietos rinkėjų dėka buvo pakelta į 7 vietą ir tikrai ne už gražias akis. O būtent už savo nuoširdų, kruopštų darbą, pirmiausia su projektu „Nedelsk“.

Dažnai departamentų vadovai sako „viskas gerai“. Aš jiems atsakau: jei taip ir yra, mes rytoj tai patikrinsime.Taip sutapo aplinkybės. Jei būtų kitas žmogus, būtų kitas tapęs parlamentaru. Tai neturėjo nieko bendro su žmonos atėjimu. Dėl sprendimo nesigailiu. Manau, žmona įrodė, kad ji yra kruopšti, atsakinga Seimo narė.

– Ar savivaldybė susigrąžins iš „Maximos“ grupės 20 milijonų litų, kuriuos ši atsisakė sumokėti savivaldybei už žemę savo naujausiam prekybos centrui šalia Vingio parko? (Darius)

– Kiek pamenu, jie lyg ir atsiėmė tokį savo pareiškimą ir pretenziją atsisakyti mokėti tokią sumą. Pasitikslinsiu šią informaciją, susitarimai turi būti vykdomi.

– Kas labiausiai Jums padėjo siekti pergalės? Ar didelė šeima padeda, ar trukdo daryti politiko karjerą? (Leokadija Vasiliauskienė)

– Vienareikšmiškai – gyvenime šeima tik padeda. Dažnai tenka skaityti paskaitas studentams apie lyderystę, be daugelio pavyzdžių paminiu, kad turi būti šeima. Žinoma, gali būti ginčų, skirtingų nuomonių. Bet šeima būtina norint siekti tam tikrų tikslų. Tai lyg uostas, vieta, nuo kurios galite startuoti. Be sutariančios šeimos, vaikų gyvenimas ir karjera netektų prasmės.

– Jei ne Vilniuje, tai kuriame mieste norėtumėte gyventi? (Leokadija)

– Gyvenčiau Trakuose. Kitas patrauklus miestas – Klaipėda ir netgi, sakyčiau, Kaunas. Kai svarsčiau, kur kandidatuoti – Vilniuje ar Kaune, atnaujinau žinias apie šį miestą.

O pasaulio? Man patinka Niujorkas, taip pat Italijos miestai, mažesni miesteliai, pvz., Verona, Trevizas ir pan. Mano gyvenimas ir dabar vyksta „trikampyje“ – Vilnius–Niujorkas–Venecija.

VIDEO: 15min.lt konferencijoje - Artūras Zuokas

– Ką darysite su čigonu taboru? (Nerijus)

– Per šventes apie tai daug galvojau. Viena iš idėjų – ieškoti kažkur aplink Vilnių gyvenvietės, kuri šiuo metu yra apleista ar „nugyventa“, arba statyti naują kaimo tipo gyvenvietę, kur būtų galima apgyvendinti tas šeimas, kurios nori išlaikyti tradicinį romų gyvenimo būdą. Taip pat tai leistų įtraukti juos į darbą, jie galėtų dirbdami save išlaikyti, apsaugoti nuo žmonių, kurie naudojasi čigonų taboru kaip neteisėtos veiklos, pavyzdžiui, prekybos narkotikais, vieta.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

Taip pat būtų galima pasirūpinti benamiais, bandyti integruoti juos į normalų gyvenimą, kad jie galėtų rūpintis savo ateitimi, turėtų savo ūkį, kuris leistų jiems turėti maisto ir t. t. Kad jie būtų naudingi patys sau, apsirūpintų patys save.

– Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad Vilniaus savivaldybė turi nutraukti sutartį su bendrove „City Service“. Ar ketinate tai padaryti? (Mantas)

– Nesu įsigilinęs taip detaliai, kad galėčiau atsakyti. Galiu išsakyti tik savo požiūrį: viešųjų pirkimų tarnyba pati gali inicijuoti sutarties nutraukimą. Tai ir būtų geriausia. Kai viena tarnyba reikalauja, o kita institucija turi tai vykdyti, atsiranda teisinės atsakomybės klausimas – kas prisiims atsakomybę, padengs sąnaudas ir t. t.

Tai mano vertinimas, mes nagrinėsime esamą situaciją, nes sutartys yra pasirašytos, jau vykdomos, todėl jų nutraukimas sukelia pasekmes. Esminis klausimas – kas už jas atsakys.

– Mere, pamenu, esate sakęs, kad užstatėte bankui savo šeimos butą, paėmėte 1 milijoną litų kreditą finansuoti Guggenheimo ir Ermitažo muziejaus projekto parengiamuosius darbus ir galimybių studiją. Dabar šis projektas jau beveik numiręs. Ar jį gaivinsite ir taip bandysite atgauti savo pinigus, ar atiduosite bankui savo namus? (Raimundas)

– Vilniui, jei nori būti europinio lygio miestu, regiono lyderiu, būtinos pasaulinio lygio kultūrinės institucijos. Sporto terminais kalbant, jei norime laimėti Europos čempionatą, mūsų žaidėjai turi žaisti geriausiuose klubuose. Aš už tai, kad Vilniuje būtų pasaulinio lygio kultūros institucija.

Nežinau, ar realu šiandien kalbėti apie Guggenheimą, bet aš manau, kad panašaus lygio kultūrinė institucija, muziejus Vilniui yra reikalingas. Kokios tai bus institucijos, bus matyti, situacija dabar yra pasikeitusi.

Kalbant apie mano finansus, tai yra mano asmeninė problema. Tam tikru momentu, kai politikai darė viską, kad rėmėjai neremtų šio projekto, norėdamas išlaikyti solidumą paėmiau paskolą ir padengiau mokėjimus, kurie buvo reikalingi. Dėl to nesigailiu ir... gyvenimas ilgas, manau, aš tuos pinigus užsidirbsiu.

– Jūsų pirmtakas Raimundas Alekna su verslininku Viktoru Butkumi pasirašė susitarimą, kad šio verslininko pinigais šalia Nacionalinės galerijos iškils Modernaus meno muziejus. Kaip vertinate šį projektą? (Artūras)

– Vertinu labai pozityviai. Žinau šį projektą, tai labai graži iniciatyva. Mes turime Nacionalinę dailės galeriją, jei šalia atsiras privati šiuolaikinės dailės galerija – šie objektai puikiai papildys vienas kitą.

Neabejotinai tai būtų traukos objektas miesto svečiams, o menininkams atsivertų galimybė išeiti į pasaulinę rinką.

Kategoriškai nesutinku, kad „Dalkia“ kalta dėl šilumos kainų kilimo. Šis viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdys yra vienas geriausių regione.Manau, kad jei mums pavyks tai įgyvendinti, Vilnius praturtės ir gali tapti regiono lyderiu.

Žinote, muziejus muziejui nelygu, todėl labai svarbi vadyba, ekonomikos ir kūrybiškumo suvokimas. Pasaulyje statoma daug muziejų, svarbu, ar veikia modelis, ar jis skatina turizmą.

– Vienas iš prioritetų, kurį Jūs deklaravote prieš rinkimus – šildymo kainų sumažinimas vilniečiams. Kadangi Jūs nemažai nusipelnėte dėl „Dalkios“ atėjimo į Vilniaus šilumos tinklus, o tai turėjo nemažai įtakos didelėms šilumos kainoms, gal rengiatės nepratęsti nuomos sutarties ir perimti Vilniaus šilumos ūkį savivaldybės žinion, tuo bent „nuomos mokesčio“ dalimi užtikrindami šilumos kainos sumažinimą? (Antanas Janulevičius)

– Kategoriškai nesutinku, kad „Dalkia“ kalta dėl šilumos kainų kilimo. Šis viešo ir privataus kapitalo bendradarbiavimo pavyzdys yra vienas geriausių regione. Šiandien mes puikiai žinome, kad kainas nustato ne „Dalkia“, o jas lemia brangus kuras, dujos. Natūralu, kad šiandien nėra labiau prižiūrimo ekonomikos sektoriaus, kaip šilumos ūkis.

Kaip mes turėtume siekti mažesnių kainų? Pirmiausia, atsisakyti brangaus kuro, t. y. dujų. Nors Vyriausybė derasi dėl kainos sumažinimo, dujos toliau brangsta. Taigi čia yra nacionalinės valdžios atsakomybė. Ne savivaldybė gali tartis su „Gazprom“, ne savivaldybė numatė sutartį, kurios punktai nėra palankūs vartotojams. Tačiau ir savivaldybė gali padaryti daug, kad atsisakytume dujų, naudotume alternatyvų kurą.

Vilnius turi planus padidinti biokuro naudojimą iki 70 proc. Jei tai padarytume, turėtume pigesnes šildymo kainas. Taip pat turime mažinti šilumos kiekio naudojimą, renovuoti būstus.

Mes kreipėmės į Vyriausybę, kad ji centralizuotai užpirktų visas kuro rūšis: dujas, biokurą, mazutą ir kitas rūšis, naudojamas šilumai gaminti. Konsolidavusi visas kuro rūšis, kurių pirkimui išleidžiama per 1 mlrd. litų per metus, Vyriausybė galėtų lengviau derėtis su „Gazprom“, nes būtų didesnė žaidėja. Tai leistų pašalinti tarpininkus, kurie nėra būtini. Tikiuosi, kad Vyriausybė mūsų siūlymą išgirs, imsis veiksmų ir galėsime bendradarbiauti. Kol kas atsakymo nesulaukėme.

– Kokia galimybė būtų daugiabučių namų gyventojams savo butuose patiems reguliuoti tiekiamos šilumos kiekį? (Rimgaudas)

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

– Šiandien tokios galimybės tikrai yra, aš tai palaikau. Gyventojai turi išmokti tai daryti, tai yra įmanoma. Gyventojai galėtų patys reguliuotis šilumą.

– Ar savo name Užupyje naudojate centrinį miesto šildymą ir jei ne, tai kada planuojate prisijungti? (Darius)

– Toje vietoje, kur aš gyvenu, nėra centrinio šildymo. Yra tik galimybė šildytis malkomis, dujomis arba elektra. Situacija lemia, kad mes turime dujinį šildymą. Tačiau jei reikėtų kažką statyti, be abejo rinkčiausi centrinį šildymą. Ir statistika rodo, kad šilumos vartotojų skaičius auga. Net didžiuliai prekybos tinklai, butai, kvartalai renkasi centrinį šildymą, tai rodo jo efektyvumą.

– Kaip, jūsų manymu, būtų galima labiau įtraukti bendruomenę įgyvendinant vietos savivaldos teisę, nes iki šiol tai vyksta labiau teoriniu lygmeniu. (Vadimas Maksimenka)

– Aš manau, kad jei yra aktyvi bendruomenė, ji ima ir daro. Dažnai matau bendruomenių atstovus, kurie įsivaizduoja, kad jie gali pakeisti tarybos narį, institucijas ir pan. Šiuose rinkimuose dalyvavo bendruomenių lyderiai, pirmininkai, bet jie nepateko į tarybą.

Jei yra idėjų ar minčių, rašykite, jos bus išgirstos, bus sudarytos galimybės jas įgyvendinti. Kartais žmonės sako, kad nori būti aktyvūs, ir reikalauja už tai mokėti pinigus ir panašiai. Kartais mes daug kalbame ir mažai darome.

– Kada pradėsite tvarkyti sostinės Šnipiškių rajoną, kuris jums pasitraukus iš mero posto tapo dar labiau apleistas? Štai vos už 100 metrų nuo Savivaldybės pastato nugriautų namų vietoje formuojasi vietinis sąvartynas – šiukšlių maišai, dvokas, mikrobai... (Jaunius Kučinskas)

– Mačiau kaip tik pro langus tą vietą. Be abejo, ir šią savaitę turiu kelis susitikimus su galimais investuotojais, kurie norėtų toje vietoje statyti. Tačiau negalime visame Vilniuje tų investicijų barstyti, koncentruosime investicijas pirmiausia į centrą.

Dešiniajam Neries krantui bus skiriama labai daug dėmesio.

– Ar bus tvarkomos Neries krantinės? Kaip joms įpūsti daugiau gyvybės? (Audronė)

– Taip, artimiausiu metu bus įrengta viena nauja prieplauka, kur galėtų švartuotis laivai. Šiandien skaičiau praktikų pareiškimą, kad savivaldybė pradėjo ne nuo to galo – atsivežė prieplauką, bet farvaterių nesutvarko. Taigi tikrai norime atgaivinti ne tik Neries pakrantes, bet ir kitus vandens telkinius. Kaip greit pavyks – kitas klausimas. Sieksime, kad Neris būtų ne kanalas, kuris prateka, o aktyvi vieta.

– Kadangi valstybiniu lygiu nėra jokios ženklios paramos daugiavaikėms šeimoms, ar nevertėtų miesto valdžiai tuo pasirūpinti? (Gintas)

Elgetavimas – tai verslo rūšis, kuri yra pelninga. Tikriausiai nė neįsivaizduojate, kiek jie uždirba. Kai niekas neduos, jų gatvėse nebus.– Miestas neturi tokių galimybių, socialines programas tvirtina tik Seimas ir Vyriausybė. Miestas gali pasirūpinti darželiais, viešomis erdvėmis, mokyklomis, kokybiškesnėmis mokymo programomis, popamokiniu ugdymu. Miestas gali, turi ir privalo tai daryti. Turėtume gaivinti vasaros stovyklas. Yra kai kurios teritorijos Vilniaus mieste, pvz., Valakampiuose, kur būtų galima atkurti vaikams stovyklavietes. Mes turėsime tai daryti.

– Ar bus iš esmės peržiūrima visa savivaldybės komanda? Kartais susidaro įspūdis, kad eiliniams darbuotojams stinga kompetencijos, o gal noro padėti miesto gyventojams. (Gintas)

– Tikrai nesu gąsdintojas, kuris pasako, kad atleis ar kažką keis. Gerą specialistą rasti sunku. Bet turiu gerą patirtį nuo 2000 metų. Pirmas įspūdis buvo, kad darbuotojai yra neaktyvūs, biurokratiški. Bet kai jiems suformuoji teisingai užduotį, jie patiki, kad yra geri kūrėjai, darbas visai kitoks.

Per pastaruosius ketverius metus savivaldybėje dominavo politinės priklausomybės principas. Tokie žmonės turės palikti savivaldybę arba pradėti dirbti realų darbą. Matau, kad šiuo metu dirba daug žmonių, kurie realaus darbo neatlieka. Tokie žmonės turės išeiti.

Tikslas – kad žmonės, kurie dabar yra, parodytų, ką gali. Jei žmonės per lėti, visada yra „lėtesnių“ darbų. Pasikeitimų bus, jie jau vyksta. Pagrindinis kriterijus – kompetencija, o ne politinė priklausomybė.

– Jūs įsakėte, kad Vilnius būtų apšviestas visu pajėgumu. O kam už jūsų gerumą teks mokėti? Manau, kad gyventojams, o gal ponas Zuokas norėtų dalį išlaidų padengti iš savo kišenės? (Darius)

– Sakyčiau, populistinis klausimas. Jei turėčiau pinigų, padengčiau. Žala, kurią patyrė miestas, kai buvo neapšviestas, yra ženkliai didesnė, nei kainuotų apšvietimo palaikymas iki metų pabaigos. Apšviestame mieste žmonės jaučiasi geriau, saugiau, miesto įvaizdis geresnis.

Vicemerų Vilniuje bus trys, nebe keturi. To, ką sutaupysime, užteks apšvietimui užtikrinti.

– Norėčiau paklausti, kada moksleiviai galės nueiti į „Vichy“ parką nemokamai? Jūs kažkada žadėjote tai Vilniaus vaikams. (Moksleivis Arūnas)

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

– Geras klausimas. Moksleiviai galėtų rašyti pasipiktinimo laiškus tarybos nariams, kurie tą tvarką atšaukė. Nežinau, ar galėsime tai padaryti. Ar galėtume priimti tokį sprendimą, kad moksleivis galėtų vieną kartą per metus apsilankyti „Vichy“ parke? Nežinau, ar tai būtų efektyvu.

– Kodėl neplaunamos Vilniaus gatvės ir mums reikia kvėpuoti dulkėmis? Ar sunku tam pasemti iš Neries vandens? (Domas)

– Miesto tvarkymo sistema Vilniuje sugriauta. Šiuo metu įmonės, teikiančios šias paslaugas, nėra tam pasirengusios, todėl matome gatves dulkinas, smėlis iki šiol nėra išvežtas. Rytoj ryte važinėsime po miestą su tarnybų vadovais, aiškinsimės, kodėl taip užtrunka šie darbai.

Įmonės turi kontrargumentą – savivaldybė vėluoja mokėti už miesto tvarkymą. Taip pat turime pereiti prie automatizuoto miesto tvarkymo. Kaip minėjau, artimiausiu metu tokią techniką pristatysiu savivaldybės įmonėms.

– Vilniuje nemažai yra likusių metalinių garažų masyvų. Tuose garažų masyvuose tiksi ekologinė bomba: remontuojami, ardomi seni automobiliai, ten pat ir pilamos senos alyvos, išmetamos kur papuola automobilių nuolaužos, senos padangos. Ar ateityje šis sovietinis palikimas ir toliau gadins bendrą Vilniaus vaizdą bei terš aplinką? Galbūt ta žemė, ant kurios stovi metaliniai garažai, ją pardavus, padėtų Vilniaus biudžetui? (Vilnietis Paulius)

– Gaila, kad žemės reikalai niekada nebuvo savivaldybės rankose. Tai vykdė Vyriausybė ar jos įsteigtos institucijos, pvz., buvusios apskritys. Bet garažų masyvai mažėja. Artimiausiu metu pradėsime Vakarinio aplinkkelio tiesimo etapą, bus iškelta nemažai garažų. Taip pat žemės, kur stovi garažai, yra gražintos savininkams, ir aš tikiu, kad jie norės naudoti šią žemę efektyviau, nei garažų laikymui.

Savivaldybė prižiūrės, kad garažų masyvuose nebūtų teršiama aplinka.

– Ar pastebėjote, kaip klaikiai atrodo Vilniaus senamiestis, kai beveik visų namų sienos išterliotos? Kokių priemonių imsitės norėdami pažaboti sienų terliotojus? (Irma Lipskienė)

– Geras klausimas. Aš irgi juos vadinu sienų terliotojais. Grafičiai piešėjai ir sienų terliotojai ne tas pats. Pirmiausia, skirsime lėšas ir turėsime sutvarkyti miesto centrą nuo teplionių. Antra, griežtinsime atsakomybę tų, kurie pažeidinės viešąją tvarką. Trečia, duosime alternatyvą grafičių atstovams, kurie galėtų legaliai rodyti sugebėjimus ir papuošti miestą.

– Dažnai tenka sutikti svečius iš užsienio, todėl vedžiojant juos po Vilniaus senamiestį neįmanoma nepastebėti įkyriai į akis lendančių elgetaujančių asocialių asmenų. Ar ketinama imtis kokių nors griežtesnių veiksmų, norint apvalyti bent Vilniaus reprezentacines vietas nuo elgetaujančių asocialų? (Markas Vyšniauskas)

– Tikrai grąžinsiu socialines korteles. Gal pamenate, buvau pristatęs tokią kortelę, kur yra visa reikalinga informacija tokiems žmonėms.

Patys „drageriai“ galėtų paieškoti nenaudojamų gamyklų ar pastatų ir patys galvoti apie tai. Gariūnuose buvo įkurta tokia vieta, kur renkasi „drageriai“. Bet nebus toleruojamas lakstymas gatvėmis.Pirmiausia, raginu niekada neduoti finansinės paramos elgetaujantiems asmenims. Suteikite informaciją, kur jie gali gauti nakvynę, maisto, apsiprausti ir pan. Šiandien savivaldybė pajėgi padėti tokiems asmenims. Elgetavimas – tai verslo rūšis, kuri yra pelninga. Tikriausiai nė neįsivaizduojate, kiek jie uždirba. Kai niekas neduos, jų gatvėse nebus.

– Kaip įsivaizduojate viešojo transporto ateitį Vilniuje? (Augustinas)

– Reikės kalbėti apie autobusų ir troleibusų reorganizavimą, šie parkai turės būti sujungti. Troleibusas turės keistis į naujo tipo transporto priemonę. Troleibusas yra praeitis, taigi kontaktinio tinklo išlaikymas ir troleibusų pirkimas nebeturi prasmės. Turime galvoti, į kokią naują elektrinę transporto rūšį artimiausiu metu turėsime investuoti. Yra jų ne viena: gali būti kombinuotos, tarpiniai variantai tarp metro, tramvajaus, to paties troleibuso. Kol kas sprendimo dar nėra. Pamąstymai ar rėmai jau yra. Aišku, kad troleibusų parkas turės keistis į naują transporto priemonę.

– Ką manote apie įlaipinimą per priekines duris? (Arnis)

– Mano nuomonė yra neigiama, tokį sprendimą mes atšauksime. Tam ir autobusai projektuojami, kad žmonės įliptų pro bet kurias duris. Manau, šis eksperimentas nepasiteisino. Buvo galvojama ne apie patogumą žmogui, o apie tai, kaip lengviau sugauti zuikius.

– Ką žadate daryti, kad Vilniuje pagaliau veiktų Elektroninio bilieto sistema ir švieslentės? (Viešojo transporto keleivis)

– Išsiaiškinsiu, kodėl šis projektas yra įstrigęs. Kodėl Kaunas ir Klaipėda sugebėjo, o Vilnius iki šiol to nepadarė.

– Kauno rajono meras jau važinėja elektromobiliu. Gal ir Jūs važinėsite tokiu transportu? (Romualdas)

– Aš važinėju riedžiu jau berods 5 metus. Kita transporto priemonė – taksi, kurį ir jūs galite išsikviesti. Tai yra dyzelinis automobilis, nėra jis labai galingas. Galbūt 8–9 litrai dyzelinio kuro 100 kilometrų.

– Kada bus ne palopytos, o iš esmės sutvarkytos miesto gatvės? (Gintas)

– Tikiuosi, per kadenciją sutvarkys. Tai yra dideli darbų ir lėšų kiekiai. Net jei turėtume pinigų ir galėtume visas gatves tvarkyti, reikėtų užmiršti automobilį geriems metams.

– Ar neketinate įrengti uždaros aikštelės, kur galėtų rinktis jaunimas su automobiliais bei ten išbandyti juos taip vadinamajame „drage“? Manau, taip sumažėtų lakstančių gatvėmis. (Evaldas)

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Artūras Zuokas

– Nemanau, kad mes galėtume šiuo metu tam skirti lėšų ar resursų. Patys „drageriai“ galėtų paieškoti nenaudojamų gamyklų ar pastatų ir patys galvoti apie tai. Gariūnuose buvo įkurta tokia vieta, kur renkasi „drageriai“. Bet nebus toleruojamas lakstymas gatvėmis.

– Kokie numatomi aviacijos plėtros planai Vilniaus mieste? Ar neatsisakote minties, kad atsirastų Vilniaus avialinijos? (Arnoldas)

– Neatsisakau, jau turėjau kelis susitikimus su galimais investuotojais iš Lietuvos ir užsienio. Gana greitai galėsime pristatyti planus Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai.

Tai padės pritraukti turistus. Šiuo metu daug prarandame kaip valstybė, ir investuotojų ir turistų. Vienas britų investuotojas pasakė, kad negali atvykti tiesiogiai į Vilnių, taigi jis atsakė, kad yra per senas ir negali gaišti laiko persėdimams.

– Ar vis dar važinėjate dviračiu? Kaip ketinate gerinti dviračių takų infrastruktūrą mieste? (Gediminas)

– Taip, važinėju. Per šventes tai dariau. Artimiausiu metu išvažiuosime su savivaldybės darbuotojais pasižiūrėti, ką reiškia pažymėti dviračių taką brėžinyje ir ką tai reiškia realybėje.

Manau, kai atsakingi darbuotojai patys pradės važinėti dviračiais, tokių klaidų bus mažiau.

– Ką toliau darys savivaldybės bendrovė „Grinda“ su gyvūnais? Ar žudys kaip žudę? Ir ar iš viso tokia įstaiga yra reikalinga Vilniui? Gyvūnų namai beglobiams būtini, bet ne tokie. Jeigu ten nebuvote, būtinai nuvažiuokite ir pažiūrėkite. (Vyliunė Oleinik)

– Tikrai ne, jie to tikrai nedarys. Prieš rinkimus turėjau susitikimą su nevyriausybinio sektoriaus atstovais, kurie pateikė minčių, jog jie galėtų prižiūrėti gyvūnų centrą, kurį administruoja „Grinda“ ir jei tą darytų geriau, humaniškiau ir atsakingiau. Jei yra tokia iniciatyva, sodinsime prie stalo juos ir „Grindos“ atstovus, ir tie gyvūnų globos namai galėtų būti perduotas prižiūrėti nevyriausybinėms organizacijoms.

– Ar turite mėgstamiausią futbolo komandą? (Augustinas)

– Sergu už atsikūrusį „Žalgirį“, gaila, kad su Šiauliais sužaidė lygiosiomis ir atsilieka nuo lyderių. Tikiu, kad jie atsigaus.

Iš užsienio mėgstu olandus, „Arsenalą“, italus, ispanai patinka, tik iš jų labiau mėgstu „Barselona“.

– Kokia Jūsų pozicija dėl nacionalinio stadiono Šeškinėje? Ką ketinate daryti su juo? (Gediminas Stankevičius)

– Rytoj susitinku su „Žalgirio“ futbolo stadiono savininkais. Jei rasime susitarimą, ir šis stadionas bus savivaldybės rankose, už 70–80 mln. Lt galėtume turėti 15 tūkst. vietų puikų futbolo stadioną. Vietoje dabar esančio „Žalgirio“ stadiono. Aplink būtų galima statyti kitus pastatus, kurie yra numatyti – butai, kontoros ir pan.

Sergu už atsikūrusį „Žalgirį“, gaila, kad su Šiauliais sužaidė lygiosiomis ir atsilieka nuo lyderių. Tikiu, kad jie atsigaus.Dėl  Šeškinės stadiono – nesu didelis optimistas. Suprantu, kad kelis šimtus milijonų skirti vienam objektui Vyriausybė neturi galimybių.

– Vilniaus miesto savivaldybė yra Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ dalininkė. Ar bus skiriama daugiau dėmesio reprezentacinei miesto futbolo komandai? (Deimantas)

– Manau, taip. Visos klubinės komandos, kurios gali žaisti turnyruose, o tuo pačiu prisidėti prie miesto reklamos, galėtų turėti didesnį finansavimą. Mes turime turėti tokias komandas, kuriomis galėtume didžiuotis.

– Ar padėsite sostinės krepšinio klubams? Nes daugelį metų jie negauna jokios finansinės paramos, priešingai nei Kaune ir kituose miestuose. Juk krepšinis yra mūsų vizitinė kortelė ir geriausia reklama. (Gintaras)

– Taip, padėsime. Lyginant su Kaunu, dėmesio buvo mažoka.

– Kiek gerai parengta komunikacija gali lemti įvairių socialinių grupių supratimą ir teigiamą požiūrį į nepopuliarius (o gal net kenksmingus visuomenei) valdžios institucijų sprendimus? (Gediminas Švažas)

– Teisinga komunikacija išaiškinant valdžios sprendimus yra būtina. Tam reikia profesionalų, lėšų, nes tik geras ir profesionalus dialogas gali išaiškinti teisingus sprendimus. Bet dažnai konfliktą sukuria politikai arba suinteresuotos pusės, nes jiems to reikia. Jie nesigilina į argumentus, bet bando sukelti neigiamų emocijų. Jeigu yra gera, profesionali komunikacija, ji padėtų priimti sprendimus, dėl kurių politikai su visuomene diskutuoja metų metus.

– Ar domitės šiuolaikiniu lietuvišku kinu? Ką galvojate apie kasmetinius lietuviško kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“? (Nora)

– Domiuosi kinu. Sveikinu tokią iniciatyvą. Meno žmonėms dėmesio niekada nėra per daug. Pagerbimas, geriausių išskyrimas yra svarbus. Manau, Vilnius galėtų būti svarbesnis centras, kaip kino miestas. Šiandien mes praradome kino miesto centro vardą, jį nukonkuravo net Ryga, nekalbu jau apie kitus Europos miestus.

Kita vertus, tai gera pamoka mūsų kino meistrams, kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio. Nors lėšas daugiau skirsto Kultūros ministerija.

– Ar dabar važiuotumėte į kokią nors karo zoną padirbėti, jeigu mokėtų tiek aukso, kiek Jūs sveriate? (Gedas)

– Važiuočiau ir be jokio aukso, apmokėkite bilietą ir viešbutį, mielai nuvažiuosiu į karštą tašką savo atostogų sąskaita. Laikau save žurnalistu, man įdomu būti tokiose vietose.

– Ką simbolizuoja saulėgrąžos, su kuriomis visur rodotės? Ar tai yra kvietimas vilniečiams gliaudyti daugiau „sėmkių“? O gal tiesiog pavogėte saulėgrąžų idėją iš Antano Mockaus? (Rimas)

– Pirmiausia, nieko mes nevogėme. Pirmą kartą saulėgrąžą panaudojome prieš dvejus metus Liberalų ir centro sąjungos suvažiavime. Kai pasakiau, kad nekandidatuosiu į partijos vadovo postą, visiems tūkstančiui narių įteikiau po saulėgrąžą.

A.Mockus naudojo savo rinkimų kampanijoje saulėgrąžą pernai. Tai universalus įvaizdis. Jis yra šiltas, saulėgrąža seka Saulę. Aš visada naudoju tokį klausimą iš vieno libaniečio poeto eilėraščio „Giesmė gėlei“: „Kodėl gėlė nemato savo šešėlio? Todėl, kad ji visada žiūri į Saulę.“

– Neseniai Vilniaus rusai svarstė, kuriam jų tautiečiui sostinėje galima būtų pastatyti paminklą. Kaip manote, gal paminklas veikliajam Ostapui Benderiui būtų pats tinkamiausias? (Darius)

– Nemanau, kad jis turi kažką bendro su Vilniumi, juolab su Lietuva. Manau, turime ženkliai labiau nusipelniusių asmenybių, taip pat rusų tautybės, kurias galėtume pagerbti. Bet aš nesu šalininkas greitų paminklų statymų. Pirmiausia reikia gerai, atvirai diskutuoti su miestiečiais, nes tai yra ypatingas pagarbos ženklas už indėlį miestui ir valstybei. Tokie paminklai negali atsirasti vien dėl to, kad kažkas sugalvojo. Tai net ne pinigų, o garbės, autoriteto klausimas.

– Ar jums tapus meru atpigs pokalbiai telefonu? (Karolis Jachimavičius)

– Negalėtume daryti įtakos telekomunikacijų verslui. Kita vertus, nėra ko taip daug kalbėti telefonais, naudokimės internetu. Sieksime, kad visose Vilniaus viešosiose vietose bevielis internetas būtų nemokamas. Tai taip pat skatintų dirbti už biuro ribų.

Konferencija baigta.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min