Pasipiktinimo kertamais miškais banga palietė ir Vilniaus miestą. Karačiūnų gatvės, esančios tarp Nemenčinės plento ir Tapelių ežero, gyventojai sunerimo, kai miške šalia jų namų atsirado raudonai pažymėtų medžių.
Gaili paukščių ir uogų
„Mūsų gatvę supa nuostabiausi miškai, kiek tolėliau – Tapelių ežeras. Šį mišką mes labai mylime ir kiekvieną kartą eidami pasivaikščioti stebimės naujais miško gyventojais. Šie metai ypač gausūs retų paukščių, tokių kaip naminė pelėda, tūbuotasis suopis, paprastasis suopis, didieji margi geniai, šiauriniai kikiliai. Dauguma šių paukščių yra saugomos rūšys NATURA 2000. Taip pat žydi retosios šilagėlės, įtrauktos į Raudonąją knygą, būdavo miške net tokių retų augalų kaip klumpaitė.
Pasaulyje reta miestų, apsuptų nuostabios gamtos. Užsieniečiai žavisi mūsų miškais, jų didingumu ir tyru oru, – rašė Karačiūnų g. gyventojai.
Anksčiau miške buvo ir nemažai skruzdėlynų, kurių dabar, deja, mažėja, vienas jų buvo sunaikintas miškininkų technika ariant mineralizuotas juostas. Šis miškas yra gausiai lankomas ir mylimas vilniečių. Miško dovanos lankytojams – mėlynės, bruknės, žemuogės, avietės ir grybai. Žmonės čia atvažiuoja pailsėti, paklausyti paukščių, tiesiog pabūti gamtoje ir pamiršti miesto problemas. Mes esame tokie laimingi, kad turime sostinę taip arti tokios nuostabios gamtos. Pasaulyje reta miestų, apsuptų nuostabios gamtos. Užsieniečiai žavisi mūsų miškais, jų didingumu ir tyru oru“, – apie miško kaimynystę 15min rašė Karačiūnų g. gyventojai.
Tačiau jiems nerimą kelia numatomi procesai miške – gyventojai įsitikinę, kad šį mišką ruošiamasi iškirsti.
„Urėdija neteikia jokios informacijos apie kirtimo pobūdį ar laiką, bet medžiai jau sužymėti. Mes skambinome į Miškų tarnybą, jų atsakymas buvo pritrenkiantis: „Kokius dvejus metus vaizdas bus nekoks“.
Mes, gyventojai ir lankytojai, esame labai sukrėsti ir nuliūdę dėl šio sprendimo. Urėdija nesuvokia ar nenori suvokti, ką šis miškas reiškia mums, gyventojams. Ir vaikams labai skaudu, čia jų vaikystė, gamtos pažinimas. Kodėl miesto miškas priklauso rajono urėdijai? Kodėl rajonas turi teisę išpjauti miesto mišką? Kodėl yra visiškai neatsižvelgiama į gyventojų, lankytojų poreikius, ir į pačią gamtą?“ – piktinosi žmonės.
Plynų kirtimų nebus
Kaip 15min paaiškino Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė, būtent šis padalinys administruoja valstybinius miškus ties Karačiūnų gatve ir Tapelių ežeru.
„Šie miškai priklauso II-ajai rekreacinių miškų grupei, o tai reiškia, kad šios grupės miškuose jokie plynieji kirtimai niekada nebuvo ir nebus vykdomi. 2019 m. rudenį ir 2020 m. žiemą minimose teritorijose yra suplanuoti ugdomieji-einamieji miško kirtimai. Ugdomųjų-einamųjų miško kirtimų tikslas yra formuoti gražų, sveiką, tvirtą mišką, kuris malonus pasivaikščioti, kuriame pakanka erdvės ir saulės vešėti uogienojams ir kitai augmenijai“, – teigė V.Anikevičienė.
Pušynai netoli Karačiūnų gatvės jau yra sulaukę 50-ies metų amžiaus – šiame miško amžiaus tarpsnyje įprastai atliekamas paskutinis ugdomųjų kirtimų etapas.
„Miške yra pažymėtos ir planuojamos pašalinti silpniausios, pažeistos, blogiausios kokybės, taip pat pavojingos pušys. Intensyvių kirtimų šiuo atveju nenumatoma. Pagal Nemenčinės regioninio padalinio vidinės miškotvarkos projektą 2011-2020 metams, kuris patvirtintas aplinkos ministro įsakymu, bus pašalinta apie 10 proc. visų medžių. Darbai bus vykdomi dviejuose atskiruose 27 ir 17,5 hektarų miško plotuose“, – aiškino Nemenčinės regioninio padalinio vadovė.
Ji taip pat tikino, kad pagal Miško kirtimo taisykles rekreaciniuose (II-os grupės) miškuose jokia ūkinė veikla nevykdoma nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.: „Atsižvelgdami į tai, jog šie miškai yra gausiai lankomi, miško tvarkymo darbus planuojame nukelti kuo vėliau į rudenį ir prieš pradėdami tvarkytis būtinai sukviesime vietinę bendruomenę į susitikimą su Valstybinių miškų urėdijos atstovais pristatyti ir aptarti numatomų projektų.“
