Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 13d. 23:29

Vilniaus priemiesčio gyventojai: Šalia sostinės gyvenantys lietuviai jaučiasi niekam neįdomi tautinė mažuma

Rastinėnai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rastinėnuose gyvenantys lietuviai neišsikovoja savo vaikams darželio ir mokyklos.

Vilniaus priemiesčiu tapusiuose Rastinėnuose verda aistros dėl galimybės vaikus ugdyti valstybine lietuvių kalba. Nors buvusiuose kolektyviniuose soduose įsikūrė daug jaunų šeimų, čia nėra nei vaikų darželio, nei mokyklos, kur vaikai būtų mokomi lietuviškai. Vilniaus rajono savivaldybė aiškina, kad neturi galimybės gyventojams pasiūlyti tokių paslaugų, tačiau Rastinėnuose gyvenantys lietuviai tvirtina besijaučianti tarsi tautinė mažuma, kurios poreikių nepaisoma.

Kolektyviniai sodai aplink sostinę pastaraisiais metais tapo individualių namų kvartalais. Tačiau čia apsigyvenę naujakuriai, dažniausiai buvę vilniečiai, ne itin rūpi Vilniaus rajono, kurio teritorijoje sodai ir yra, valdžiai. Rajoną valdančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai bet kokį gyventojų prašymą įkurti naują lietuvišką darželio grupę ar bent pradinės mokyklos klasę atremia paprastais argumentais: tam nėra galimybių.

Kreipėsi į Prezidentūrą ir Vyriausybę

Apie Rastinėnų gyventojų problemas informuotos aukščiausios šalies institucijos. Prezidentūra, Vyriausybė, Generalinė prokuratūra kreipia gyventojus į Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) arba Vilniaus rajono savivaldybę. O iš pastarosios – jokio atsakymo.

Gyventojai viliasi, kad bent jau bus sureaguota į Prezidentūros kreipimąsi, kuriame Vilniaus rajono savivaldybės prašoma „pateikti informaciją, kaip savivaldybė koordinuoja ir kontroliuoja ikimokyklinio ugdymo prieinamumą, modeliuoja įstaigų tinklą, reguliuoja vaikų srautus. Kaip sudaromos sąlygos tėvams gauti išsamią informaciją prie laisvas vietas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jose vykdomas programas valstybine kalba“.

Rastinėnuose gyvenanti Rosita Jasiūnaitė 15min.lt pasakojo, kad situacija gana paprasta – aplinkui yra net trys švietimo įstaigos lenkų ugdomąją kalba, bet gyventojai norėtų savo atžalas ugdyti gimtąją lietuvių kalba. Tokių grupių darželiuose trūksta. Kai kurie tėvai esą apimti nevilties, nes neturėdami kur palikti vaikų, negali grįžti į darbą, todėl buvo pasiryžę vaikus leisti į lenkišką darželį. Tačiau Rastinėnų darželyje ir jiems atsirado vos viena vieta.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Buvę sodai tapo gyvenamųjų namų kvartalais
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Buvę sodai tapo gyvenamųjų namų kvartalais

Viltis – ikimokyklinė grupė Čekoniškėse

Už kelių kilometrų esančioje Sudervėje lietuviškas darželis perpildytas, laukiančiųjų – apie šimtą. Vilties spindulys nušvito ŠMM pažadėjus įkurti ikimokyklinio ugdymo grupę Čekoniškių vidurinės mokyklos patalpose, kurias ši nuomojo iš Buivydiškių pagrindinės mokyklos. Nuomos sutartis pasibaigusi, tad patalpos teisiškai vėl turi atitekti Buivydiškių mokyklai.

Tačiau, pasirodo, ne viskas taip paprasta. Buivydiškių mokyklos direktorė Vilma Aponaitė skėsčioja rankomis – jai Čekoniškių mokyklos direktorius pasakė, kad patalpų kol kas neužleis. „Teisiškai jis tokios teisės neturi, bet mes norime šį klausimą išspręsti gražiai ir taikiai, negalime veržtis į tas patalpas ir jas užiminėti savavališkai. Bandome derintis, kalbėtis, kreipėmės raštu, bet atsakymo nesulaukėme“, – pasakojo V.Aponaitė.

Ikimokyklinio ugdymo grupę tikėtasi turėti nuo rugsėjo, vėliau atidarymas nukeltas į spalį, tačiau ir spalis beveik įpusėjo, o sprendimo nematyti. Direktorė tvirtina, kad 12 vaikų grupė, kokią čia ir planuota turėti, būtų tikrai užpildyta, galbūt atsirastų ir daugiau vaikų.

Direktorius: Rastinėnų vaikai mums nepriklauso

Šiais laikais yra labai paprastas dalykas – konteineriniai pastatai. Tam reikėtų vienintelio dalyko – valstybei ar savivaldybei priklausančio nenaudojamo žemės sklypo, – įsitikinęs V.Mocerenko.

Čekoniškių mokyklos vadovas Dariušas Vasilevskis – kitos nuomonės: priestatas, teisiškai priklausantis Buivydiškių mokyklai, jiems būtinas, patalpomis naudojasi ir bendruomenė, o su ja niekas nesitarė dėl patalpų perėmimo.

Esą priestatas buvo statomas Čekoniškių mokyklai, tačiau vėliau atiteko Buivydiškių mokyklai, todėl situacija ir komplikavosi. Tačiau pats D.Vasilevskis atsakingas nesijaučia – už viską atsako savivaldybė, o į ją niekas dėl patalpų nesikreipė.

Čekoniškių vidurinėje mokykloje iš viso mokosi 99 moksleiviai, 5 lanko priešmokyklinę grupę. Direktorius priminė, kad iki šių metų buvo ir lietuviškos pradinės klasės, tačiau jose mokėsi vos du vaikai. „Aš turiu kitą prašymą dėl priešmokyklinio mišraus amžiaus ugdymo grupės mūsų mokykloje iš Čekoniškių, Šilėnų, Virbeliškių ir kitų kaimų gyventojų. Tos gyvenvietės priklauso mūsų teritorijai, o Rastinėnai ir Bubai – Rastinėnų mokyklos teritorijai. Todėl pagal teritorijų suskirstymo principus jie niekaip negali prašytis į mūsų patalpas“, – pareiškė D.Vasilevskis.

Direktoriui nepasirodė svarbu, kad Rastinėnuose nėra lietuviškos mokyklos, o ir darželio grupei vietos taip pat nerasta. Tačiau jo pozicijas gina ir Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič, kurios teigimu, atėmus patalpas Čekoniškių mokykla negalės funkcionuoti – ten ir aktų salė, ir sanitariniai mazgai, ir bufetas.

Paklausta, tai ką gi daryti tėvams, neturintiems, kur į darželius leisti savo atžalų, L.Andruškevič pradėjo vardyti įstaigas: lietuviškos grupės yra Avižienių darželyje, Sudervėje. Avižieniuose šiuo metu dar statomas ir naujas darželis, kurį irgi galės lankyti lietuvių vaikai. Priminus, kad šiose įstaigose laukiančiųjų eilės itin ilgos, L.Andruškevič sakė nieko tėvams patarti negalinti. „Tiesiog trūksta patalpų“, – pareiškė rajono Švietimo skyriaus vadovė.

Norėtų konteinerinio darželio

Rastinėnuose gyvenantis Vilmantas Mocerenko įsitikinęs: trūksta ne galimybių, o noro. Gyventojai suskaičiavo, kad jau rytoj darželio grupę galėtų lankyti 20-25 vaikai, neskaičiuojant tų, kuriems jau laikas į priešmokyklinę klasę. Tačiau teigiamo atsakymo iš rajono savivaldybės nesitikima.

„Rajono savivaldybės požiūris yra toks, kad jie nemato galimybių atidaryti darželį Rastinėnuose. Nežiūrint to, kad šiais laikais yra labai paprastas dalykas – konteineriniai pastatai. Tam reikėtų vienintelio dalyko – valstybei ar savivaldybei priklausančio nenaudojamo žemės sklypo. Tokių, manau, tikrai rastų, jeigu gerai paieškotų. Gal net ir gerai ieškoti nereikėtų“, – įsitikinęs V.Mocerenko.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Norint pastatyti konteinerinį darželį, Rastinėnuose tereikėtų surasti tuačią valstybinį sklypą.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Norint pastatyti konteinerinį darželį, Rastinėnuose tereikėtų surasti tuščią valstybinį sklypą.

Vyras pasakojo pasikalbantis su Rastinėnų senbuviais, kurie prisipažįsta mielai leisiantys savo atžalas į lietuvišką darželį, jeigu tik toks bus. Tačiau garsiai esą apie tai kalbėti paprasčiausiai bijoma, ypač jeigu dirbama įstaigose, kurios pavaldžios rajono savivaldybei.

Tėvai savo vaikus veža į sostinės darželius, bet gyvenamąją vietą deklaravę Vilniaus rajone jie praktiškai neturi šansų patekti ir į Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose trūksta vietų ir Vilniaus vaikams. Tad tenka griebtis gudrybių: deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, o kartais ir ieškoti pažinčių Vilniaus savivaldybės koridoriuose. Skaičiuojama, kad net apie šeštadalis miesto darželius lankančių gali būti iš rajono.

„Situacija tokia, kad jaučiamės kaip tautinė mažuma, gyvendami sostinės pašonėje – iki Vilniaus centro vos 25 km... Skambiai analizuojamos problemos apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, bet lietuviams čia vietos irgi nėra“, – liūdnai konstatavo R.Jasiūnaitė.

Rajono merė: darželių trūksta ne tik Vilniaus rajone

Situacija tokia, kad jaučiamės kaip tautinė mažuma, gyvendami sostinės pašonėje. Skambiai analizuojamos problemos apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, bet lietuviams čia vietos irgi nėra, – liūdnai konstatavo R.Jasiūnaitė.

Vilniaus rajono merei Marijai Rekst viskas atrodo gana paprastai – savivaldybė, atsižvelgdama į strateginius planus ir nustatytą eiliškumą, kasmet skiria finansavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigų statybai (šiuo metu yra statomas vaikų darželis Avižieniuose), naujų grupių steigimui bei darželių renovacijai. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigų bei grupių trūksta visoje Lietuvoje, o ne tik Vilniaus rajone.

Šiuo metu savivaldybė tvirtina neturinti galimybių nei Rastinėnuose, nei netoliese esančiose gyvenvietėse atidaryti ikimokyklinio ugdymo grupių. „Tėvų atstovai iš Bubų kaimo kartu su ŠMM atstovais, apsilankę Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos Rastinėnų pagrindinio ugdymo skyriuje, turėjo galimybę įsitikinti, kad čia nėra jokios galimybės įsteigti ikimokyklinės ugdymo grupės. Vilniaus r. Čekoniškių vidurinės mokyklos reikmėms turimos patalpos yra panaudotos maksimaliai“, – pareiškė merė.

Daugiau optimizmo Rastinėnų gyventojams įpūsti stengiasi ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas. Ministerija šiuo metu Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose turi 14 mokyklų ir darželių, kuriuos lanko 3 tūkst. vaikų. Tačiau poreikis vis dar didžiulis – daugiau nei tūkstantis vaikų į šias įstaigas nepatenka, o tai maždaug tiek pat, kiek yra laukiančiųjų į Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Tad jeigu Vilniaus rajono savivaldybė neras būdų pagelbėti Rastinėnų ir Bubų kaimų vaikams, to galėtų imtis ministerija. Tik nežinia, kada tam bus rastas finansavimas. Šiemet vargu ar realu to tikėtis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Naujienos

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

01:12
01:07
01:46

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min