Tokį sprendimą priėmė šią savaitę posėdžiavusi sostinės savivaldybės taryba.
Ant akmens yra iškaltas Vilniaus pavadinimas ir datos „1323–1973“. Pasak sostinės Istorinės atminties komisijos pirmininkės, todėl atrodo, kad Katedros aikštėje stovintis akmuo mena Vilniaus gimimo ir mirties metus.
Praradęs prasmę
„Klausimą dėl šito akmens nukėlimo Istorinės atminties komisija svarstė inicijuota vieno aktyvaus vilniečio, kuris vis primindavo, kad kas čia per akmuo, kuris žymi Vilniaus gimimo ir mirties metus, ir kodėl jis tebestovi Katedros aikštėje“, – posėdžio metu sakė Vilniaus savivaldybės estetikos poskyrio vedėja Rūta Matonienė.
Anot jos, Vilniaus jubiliejų geriau atspindi šalia pastatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas. Miesto savivaldybės turtinėje apskaitoje minėtas akmuo įvertintas nuliu eurų ir laikomas savivaldybės turtu, kurį galima perkelti į kitą vietą.
Pasak R. Matonienės, 1973 metais atidengtas šiuo metu nebeaktualus – atšventus 700-ąjį miesto gimtadienį naujas paminklas nebuvo statomas, o surengta daug jubiliejų įprasminančių renginių.
„Tuo metu, matyt, buvo tradicija, pažymėti kažkokį įvykį akmeniu, tuo metu jau kilo iniciatyvos dėl Gedimino paminklo statymo ir, kad laikas būtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai įamžinti“, – teigė miesto estetikos poskyrio vedėja.
„Gal ir Gedimino bokštą nukelti?“
Dalis tarybos narių abejojo šios iniciatyvos svarba, teigė, kad akmuo niekam netrukdo ir, jeigu nurodyta data primena paminklą mirusiam miestui, siūlė ant jo esantį tekstą pakoreguoti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Kaminskis retoriškai klausė, ar tokiu atveju nereik4tų ir Gedimino bokšto perkėlimo svarstyti.
„Man jis kaip ir netrukdo. Tai yra istorija, buvo pastatytas tas akmuo ir tegu stovi, kam jis trukdo. Kitas dalykas, aiškinamajame skaičiau, kad prarado savo aktualumą. Žiūrėkit, bet jeigu (...) kažkam kada nors ateis idėja irgi nukelt Gedimino bokštą, nes jisai prarado savo aktualumą ir bus aukštas taškas šaudymo metu, tai ką, mes irgi svarstysim tokius klausimus?“ – posėdžio metu kalbėjo politikas.
Buvęs sostinės vadovas Remigijus Šimašius savo ruožtu teigė, kad nurodyta neva mirties data nėra pakankamas argumentas paminklą pašalinti.
„Kol mes nesuprantame, ar čia buvo komunistinis ideologijos aktas, ar atvirkščiai, gal tai buvo pasipriešinimas, galbūt buvo noras parodyti, kad Vilnius yra senesnis negu visa sovietija. Aš dabar galiu tik paspekuliuoti, nes nežinau, man būtų labai įdomu sužinoti. Tai jeigu sužinotumėme, gal gidai galėtų pasakoti istoriją, kaip 1973 metais kažkas apgavo komunistus ir padarė šventę būtent Vilniui valstybingumą švęsti“, – teigė tarybos narys.
Siūlė atiduoti muziejui
Estetikos poskyrio vedėja R. Matonienė tarybai siūlė minimą paminklą perkelti ir penkeriems metams saugoti savivaldybės įmonei „Grinda“. Ji taip pat teigė, kad paminklą būtų galima išsaugoti ir eksponuoti Nacionaliniame muziejuje.
„Galbūt galime jį (BNS – paminklą) muziejui atiduoti. Lietuvos nacionalinis muziejus galbūt steigdamas savo tarybinio laikotarpio ekspoziciją norėtų tą akmenį pas save pasidėti kaip dalį ekspozicijos“, – svarstė R. Matonienė.
Siūlymą tarybai pateikė Istorinės atminties komisija. Jos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė teigė, kad dalis tarybos narių greičiausiai net nežinojo, jog toks akmuo egzistuoja.
„Visuomenė kėlė idėją statyti paminklą tuomet Gediminui ir tuometinė valdžia žadėjo paminklą Gediminui, bet ką tik sugebėjo pastatyti – šitą akmenį. Jis statytas ne pilietinės visuomenės, bet kaip tokia alternatyva Gedimino paminklui. O Gedimino paminklą mes šiandien turime, jis puikuojasi Katedros aikštėje. Šitas akmuo, kaip ir netenka prasmės ten būti, nes jis įamžina tik tuometinės valdžios pažadą, kad kažkada Katedros aikštėje atsiras paminklas Gediminui“, – sakė komisijos pirmininkė.
1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laišku kreipėsi į pirklius, karius, amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus iš viso pasaulio, kviesdamas atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Ši data laikoma pirmuoju kartu, kada rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilniaus vardas.
