„Noriu padėkoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC), kuris suvaldė dirbtinai sukurtą situaciją. Jau nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija buvo nuolatos atakuojama raštais, kad laikas sutvarkyti atliekų saugojimo tvarką“, – teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, tokia situacija prognozuota jau seniai: „Rūšiavimo gamykla gali bet kada sustoti – sugesti, dingti elektra. Tokiu atveju reikia numatyti galimybę atliekas vežti į sąvartynus. Šiuo atveju net nežinojome, kad Aplinkos ministerija panaikins vieną po kito privačių aikštelių leidimus saugoti atgautinį kurą.
Atrodo, kad Aplinkos ministerija dalyvauja kovose, kas valdys „Energesman“ įmonę, kuri užsiima atliekų rūšiavimu.
Mes iš savo pusės padarėme viską, kad situacija būtų išspręsta ir vilniečiai savo atliekomis galėtų atsikratyti civilizuotai, be jokių sutrikimų.
Buvo tokių atvejų, kai iš Aplinkos ministerijos ryte buvo komunikuojama viena, po pietų jau kita. Akivaizdu, kad ten viduje taip pat nesusišnekama tarpusavyje.“
R.Šimašiaus teigimu, atliekų tvarkymas yra sritis, kuri labai priklauso nuo reguliavimo, o jį lemia Aplinkos ministerija.
„Labai svarbu, kad taisyklės būtų aiškios ir kuriamos žmonių naudai. Matau, kad į tai buvo žiūrima labai aplaidžiai. Net ir viešai apsimeluojama kai kuriais atvejais.
Faktai yra tokie, kad iš viso regiono visiems vežėjams iš anksto išplatinta VAATC informacija, kur vežti atliekas, buvo suprantama, tik įmonėms, susijusioms su buvusia „Rubicon“ grupe, neaišku.
Kodėl taip atsitiko? Galime prisiminti istoriją ir pasidaryti kiekvienas savo išvadas“, – teigė jis.
Vilniaus meras teigė, kad po šio incidento gali būti nutraukta 20-čiai metų sudaryta savivaldybės sutartis su atliekų rūšiavimo gamyklos savininkais: „Mes matome, kad „Energesman“ nesugeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Padaryti rimti pažeidimai. Dabar mes laukiame informacijos, kuri mums leistų spręsti, ar įmonė ateityje galės vykdyti savo įsipareigojimus. Tada žiūrėsime, ką daryti toliau.
O bendrai, būtent tokios sutarties pasirašymas 2013 m. kelia daug klausimų. Sutartyje liko daug kabliukų. Apie juos reikia kalbėtis su tuometine Vilniaus valdžia ir šį klausimą kuravusiais Aplinkos ministerijos darbuotojais.
Dabar situacija tokia, kad žmogus nusprendė pirkti mašiną, bet pirma nusipirko degalų. Ir net sudarė sutartis, kad pirks degalus kas mėnesį, nors mašinos kaip nėra, taip nėra.
Deginimo gamyklos nėra. Kyla klausimas dėl dumblo džiovinimo gamyklos. Kam ją reikėjo statyti, jeigu nėra aišku, ar bus galima deginti, o technologija brangi? Kodėl visoje Lietuvoje reikėjo statyti būtent tokia atliekų rūšiavimo gamyklas? Buvo galima žymiai pigiau išrūšiuotas atliekas deginti. Tai klausimai tą sritį kuravusiems politikams ir pareigūnams.“