„Nėra per daug skundų. Gal dar iš pernai žmonės turi patirties, atsimena, kad vyresnio amžiaus asmenys per karščius turi likti namuose, vaikus, ypač mažesnius, kurie jautresni, labiau saugo. Kol kas nepajutome karščio pasekmių, bet gal dar per anksti“, – svarstė GMPS direktoriaus pavaduotoja medicinai Vanda Pumputienė.
Iki vakar vakaro pasitaikė tik pavienių skundų, kad žmonėms dėl karščių sutriko sveikata. „Tačiau daugelio negalavimų, tarkime, širdies sutrikimų, negaliu sieti su karščiais, nes tikrai nėra staigaus padidėjimo. Nepasitaikė kol kas ir stipriai vabzdžių sugeltų pacientų“, – tvirtino medikė.
Vis dėlto Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologė Vidmanta Milašienė pataria karštomis dienomis neužsibūti saulėje, gerti daug vandens, natūralių sulčių ar nesaldintos arbatos, vengti alkoholio, sūraus maisto, naudoti apsauginį kremą nuo saulės.
Kreiptis pagalbos į aplinkinius kardiologė patarė tuoj pat, jeigu sustiprėja ir padažnėja pulsas bei kvėpavimas, vargina dusulys, silpnumas, juntamas skausmas širdies srityje, mieguistumas. „Šios būklės gali sukelti širdies infarktą, smegenų funkcijų apribojimą, spazmus. Kartais netenkama sąmonės, todėl pasijutus blogai negalima likti vienam“, – teigė V.Milašienė.
Medikai sunegalavusius žmones pataria pirmiausia nuvesti ar nunešti į vėsią vietą, atlaisvinti drabužius ir vėdinti.
