Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 26d. 14:39

Vilnių vėl stebės vaizdo kameros – vaizdus ekranuose seks ne žmonės, o sistema

Statybos ir remonto darbai sostinės Bokšto gatvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Stebėjimo kamera Vilniaus Bokšto gatvėje

Vilniaus miesto savivaldybė pagaliau pasirašys sutartį su vaizdo stebėjimo paslaugų tiekėju „Telia“. Kameros miestą stebėti pradės dar ne rytoj, tačiau kitų metų pavasarį tikimasi turėti nemažą miesto dalį apimančią sistemą. Ir vaizdus ekranuose seks ne pasodinti darbuotojai, o pati sistema.

Bus per 100 kamerų

Šiuo metu Vilniaus miestą stebi vos 15 savivaldybės vaizdo stebėjimo kamerų. Pabaigusi Integruotos vaizdo stebėjimo kamerų sistemos paslaugų pirkimą Vilniaus savivaldybė planuoja, kad šie skaičiai labai pasikeis: bus įrengtos 103 naujos valdomos vaizdo stebėjimo kameros. Į sistema bus galima sujungti ir iki 100 bendruomenių kamerų. Taip pat – iki 51 kameros, kurias planuojama įrengti Lukiškių aikštėje, Senvagės parke, Trakų Vokės dvaro sodyboje, Reformatų skvere, Senosiose Rasų kapinėse ir kitose viešose vietose.

Nuo 2020 m. vasario 13 d. į bendrą sistemą bus įjungta ir 12-a Bernardinų sodo kamerų.

O ir stebėjimas iki šiol nėra pats moderniausias – prie ekranų sėdi darbuotojai ir seka vaizdus. Kaip sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, netrukus bus kitaip.

„Svarbiausias dalykas – programinės įrangos funkcionalumas. Iki šiol darbuotojai tiesiog stebi gyvą vaizdą, fiksuoja tai, kas blogai. Kadangi tų kamerų tinklas yra susitraukęs iki 15, tai įmanoma žiūrėti į ekranus. Bet jeigu kamerų kiekis didelis, turi sistema automatiškai apdoroti visus vaizdus – tarkim, čia keistas, nenormalus susibūrimas, kitur dar kažkas. Būtent apie tai kalbame, kad sistema bus moderni“, – kalbėjo G.Paluckas.

Galimybės – įvairios

Sistemos galimybės išties gana plačios. Tarkim, analitikos filtras pagal gautus iš kamerų duomenis turi identifikuoti tam tikrus įvykius (pvz., per greitai judantis objektas, didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje ir kt.) ir atitinkamai informuoti stebėtojus (pvz.: vaizdo sienoje išvesti atitinkamos kameros vaizdą, pateikti pranešimą apie įtartiną veiklą ir pan.).

Stebėtojas darbo vietoje realiu laiku galėtų valdyti pasirinktą kamerą (keisti stebėjimo kryptį, priartinti/nutolinti vaizdą). Kamerų vaizdas turi būti pateikiamas vaizdo stebėjimo pulte esančioje vaizdo sienoje (sudarytoje iš monitorių) ir stebėtojų darbo vietoje monitoriuose bei paraleliai įrašinėjamas į duomenų saugyklą. Vaizdas tokioje saugykloje turi būti saugomas 60 dienų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintautas Paluckas

Taip pat kamera turi turėti intelektualų objektų judesio aptikimo modulį, kuris įgalina atskirti nuolatinį foninių objektų (pvz., medžių šakų) judėjimą nuo kryptingo, atskirų objektų judėjimo, pasirinkta kryptimi, apšvietimo kompensavimo mechanizmą.

Įvykių valdymo sistema turi gebėti generuoti signalą (įvykį) pagal pokytį vaizde, fizinės aplinkos pokytį (pvz., smūgis, temperatūra, garsas, apšvietimas), kai kamera persijungia į dienos/nakties režimą, transliuoja gyvą vaizdą.

Stebės ten, kur nesaugu

Analitikos filtras pagal gautus iš kamerų duomenis turi identifikuoti tam tikrus įvykius (pvz., per greitai judantis objektas, didelis žmonių susibūrimas vienoje vietoje ir kt.) ir informuoti stebėtojus.

Stebimas bus ne tik miesto centras, Senamiestis, bet ir kiti rajonai – anot G.Palucko, kamerų išdėstymo planas buvo derintas su policija pagal kriminogeninę situaciją. Ji keičiasi, tačiau ir kameros galės būti perkeliamos, tuo rūpintis pagal nustatytas sąlygas turės paslaugos teikėjas.

„Tarkim, jei kur nors bus atidarytas baras ir šalia jo intensyviai kažkas vyks – bus fiksuojami administraciniai pažeidimai, mušamasi, triukšmaujama ar dar kažkas vyksta, ten galės numigruoti kamera“, – apie pokyčius kalbėjo G.Paluckas.

Stebėjimo kamerų turėtų atsirasti ir tokiose rajonuose kaip Šnipiškės, Naujininkai ir kitur. Bendruomenės pačios galės nustatyti vietas, kur įsirengs kameras – ten, kur nesaugu, pasitaiko pažeidimų, gyventojai jaučiasi nesaugūs, jos bus integruotos į bendrą sistemą.

Sutartis su tiekėju bus pasirašyta dar šią savaitę, tikino G.Paluckas. Visa sistema bus įrengta ir startuos visu pajėgumu nuo gegužės 1-osios.

Kaina sumažėjo

Kaina, už kurią miestui šią sistemą po viešojo pirkimo pavyko įsigyti, gerokai pasikeitė. Ir šįkart ne į didesniąją pusę. Vilniaus savivaldybė planavo, kad per 7 metus išleis iki 3,828 mln. eurų (su PVM), o „Telia“ pasiūlyta kaina – 908 971 eurų (su PVM). Tad miestas sutaupys beveik 3 mln. eurų.

„Pirminiai skaičiavimai buvo paremti rinkos kainomis ir sąlygomis, taip pat – patirtimi. Bet apibrėžus, ko mes tiksliai norime, pavyko gauti pasiūlymą iš tiekėjo ir tris kartus sumažinti kainą. Pokytis labai ženklus“, – sakė vicemeras.

Viganto Ovadnevo nuotr./Rotušės kameros
Viganto Ovadnevo nuotr./Rotušės kameros

Vos 15 kamerų Vilniaus savivaldybė mieste turėjo jau apie pusantrų metų, o ir kita to miesto stebėjimo paslauga buvo perkama dalimis, todėl bendros sistemos sostinėje neturėta dar ilgiau.

Dar 2015 metų balandį 15min rašė, kad iš buvusių 95 vaizdo stebėjimo kamerų Vilniaus mieste veikė vos 16. Stebėjimo kameros sostinėje įrengtos 2002 metais.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min