Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 29d. 11:25 , atnaujinta: 2018 birželio 29d. 12:40

Vilniuje baigti statyti Valdovų rūmai: atrado tikrąjį Gedimino bokštą

Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį. Valdovo vyro miegamasis

Buvusi žemutinė pilis vėl stovi – paskelbta apie Valdovų rūmų statybų pabaigą. Skaičiuojama, kad iš viso Valdovų rūmų statyba kainavo daugiau nei 106 mln. eurų. Pabaigtuves rūmai švęs atidarydami dvi didžiules parodas apie Lietuvos sąsajas su Vokietija ir Italija, o statinių viduje galima pamatyti tikrąjį Gedimino bokštą.

Penktadienio pristatyta antroji – vadinamoji B – Valdovų rūmų dalis. Plačiajai visuomenei rūmai savo duris atvers liepos 6-ąją, Valstybės dieną.

Tikrasis Gedimino bokštas

Vedžiodamas po atkurtąją rūmų dalį Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas rodė sales, kurių sienas netrukus papuoš gobelenai, paveikslai ir kiti eksponatai.

Anot direktoriaus, būtent čia galima pamatyti tikrąjį Gedimino bokštą – paties kunigaikščio laikų aštuonkampį bokštą, kurio statybų datą buvo galima tiksliai nustatyti, tai XIV a. pradžios mūrai, taip pat yra išlikusios ir XIII a. pabaigos buvusio bokšto liekanos. „Dėmesio, visi čia. Sensacija!“ – nusijuokė direktorius rodydamas senuosius mūrus.

„Kaip jūs manote, kur yra tikrasis Gedimino laikų bokštas? Jis yra čia, jo pamatas, tai būtent Gedimino laikais statytas bokštas kaip donžonas, gyvenamasis bokštas, datuojamas labai tiksliai – XIV a. pradžia. Prieš jį yra senesnių mūrų, buvo ankstesnis bokštas, kurį Gediminas perstatė ir išplėtė. Ant kalno stovi Vytauto laikais statytas bokštas“, – šypsojosi V.Dolinskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gedimino bokštas Valdovų rūmuose
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gedimino bokštas Valdovų rūmuose

Valdovo miegamasis

Dar viena vieta, kuri itin trauks lankytojų akį, yra valdovo vyro miegamasis. Kaip sakė V.Dolinskas, Valdovų rūmai jau turėjo mokymus ekskursijų vadovams, gidams, tai iš jų susidomėjimo galima spręsti, kad įvairaus amžiaus, sluoksnių žmonėms būtent miegamasis yra viena įdomiausių vietų rūmuose.

„Čia yra tipinė ankstyva barokinė lova, kai iš keturių kampų yra užuolaidos, jos nusileidžia. Kad čia tikrai buvo miegamasis, liudija daug faktų: galinė vakarinio korpuso patalpa, iš istorinių šaltinių žinome, kad būtent vakariniame korpuse buvo valdovo vyro apartamentai, o už durelių iki L.Gucevičiaus laikų, kai pastatyta katedros zakristija, bokštelyje buvo tualetas. Tad mažiausiai trys ženklai, kad čia buvo miegamasis. Jis ir buvo atkurtas“, – kalbėjo V.Dolinskas.

Šiame miegamajame galėjo miegoti bent trys valdovai: Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza ir Jonas Kazimieras Vaza. Bet kadangi tai buvo valdovo vyro miegamasis, greičiausia čia negimė nė vienas karališkasis kūdikis.

Dalis rūmų buvo išlikę, perstatyti į dviaukštį namą, tačiau jo sienose, grindyse išlikę renesansinių Bonos Sforcos ir dar ankstesnių – vėlyvosios gotikos – laikų liekanų. „Galima pamatyti perėjimą iš gotikinių į renesansinius rūmus, į Bonos Sforcos bokštą. Čia yra tikrai unikalių vietų – slenkstis ir įėjimas į rūmus, dalis buvusio koridoriaus su puikiai išlikusiomis renesansinėmis grindimis. Čia vaikščiojo Bona Sforca, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Jis šituo koridoriumi galėjo bėgti ir pas Barborą Radvilaitę į šalia stovėjusius Radvilų rūmus. Tiesa, nebuvo labai patogu, nes viršuje Bona gyveno, bet, matyt, retkarčiais prasmukdavo“, – pasakojo V.Dolinskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį

Vienas iš stendų pabaigtoje Valdovų rūmų dalyje pasakos ir apie rūmų reikšmę istorinei atminčiai. „Išleisime albumą su ikonografija XIX, XX amžiaus, kai rūmai neegzistavo realybėje, bet dailininkai romantikai, o tokių yra 20-30, vaizdavo katedrą su rūmais kartu, nors jų nebėra“, – kalbėjo Valdovų rūmų direktorius.

Rūmuose veiks biblioteka, kurioje bus galima lankytis ir skaityti. Taip pat atkurta senoji rūmų biblioteka, kurioje tikimasi turėti ir paties Žygimanto Augusto bibliotekos knygą – artimiausiu metu paaiškės, ar Valdovų rūmams pavyks ją įsigyti. Taip, kaip pabrėžė V.Dolinskas, bus viso labo 13-a šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus bibliotekos knyga Lietuvoje, nors jis testamentu paliko visą rinkinį Vilniaus universitetui.

Dar viena itin akį traukianti ekspozicijų salė yra lobynas. Jame bus galima pamatyti brangenybes, kurias archeologai atrado kasinėdami Valdovų rūmus, nors jų ir nėra daug išlikę. „Bet mūsų archeologai rado labai vertingų XV, XVI, XVII a. žiedų net su deimantais, iš labai aukštos prabos aukso, yra įvairiausių brangakmenių, perlų, kurias mėgo moterys valdovės. Visa tai čia bus rodoma, taip pat ir įkapinių karūnų replikos“, – apie lobyną pasakojo direktorius.

Ypatingas eksponatas – kalavijas, kuris buvo įdėtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui į sarkofagą jį laidojant. Kalavijas buvo viena svarbiausių kunigaikščio insignijų, valdžios ženklų. Tai Vilniaus katedros požemiuose Aleksandro Jogailaičio kape rasta insignija, eksponatą Valdovų rūmams paskolino Bažnytinio paveldo muziejus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį. Lobynas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį. Lobynas

Kažkada Žygimantas Augustas čia saugojo turtus, didesnius nei paties popiežiaus. Šiuos turtus Žygimantas Augustas slėpė nuo lenkų tam, kad nebūtų apkaltintas išlaidavimų. O Vilniuje todėl, kad Lietuvoje jis valdovo sostą paveldėjo, o Lenkijoje buvo renkamas karalius.

Nepaprastos statybos

Dalius Gesevičius, AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius, kalbėjo apie tai, kad tai nebuvo paprastas statinys, statybininkams taip pat teko daug mokytis, aiškintis, kaip turi atrodyti XVI amžiaus statiniai, kaip tai atlikti, todėl važinėta į kitas Europos šalis.

„Atkūrimas yra žymiai sudėtingesnis procesas, negu statyba iš brėžinio. Kartais mums buvo labai sunku, turėjome rasti kompromisą su politikais, teisingus sprendimus atkūrimo prasme. Ir dabar pateikiame atliktą darbą jūsų teismui. Rūmuose panaudotos medžiagos ir sprendiniai, kokie tinka tokiems rūmams. Tai valstybingumo simbolis, kuris, tikimės, čia stovės dar daug metų“, – kalbėjo D.Gecevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ekskursija po baigiamą antrąją Valdovų rūmų dalį

Valdovų rūmuose bus ir kavinė bei restoranas, tačiau kol kas abi įstaigos dar neveikia. Bet iš restorano galima bus išeiti į lauką, kur jau žydi Bonos Sforcos laikų atkurtas renesansinis sodas.

Pirmoji sutartis buvo pasirašyta dar 2000 metais. Po 18 metų rūmai pabaigti. Kaip pabrėžė V.Dolinskas, tai net ne šimtmečio, tai tūkstantmečio projektas, nes buvo planuojama pabaigti darbus 2009 metais, kai Lietuva minėjo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Tačiau tada rūmai buvo iš esmės atkurti, bet neįrengti.

Pabaigtuvėms – dvi parodos

Liepos 6-ąją rūmai vyks rūmų atidarymas ir bus pristatoma ypatinga paroda. Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė sakė, kad parengė „kultūrinės bombos“ dalykus – įvyks pabaigtuvių iškilmės, kurių metu bus atidaromos dvi didelės parodos.

Bendras visų rūmų plotas siekia 13,5 tūkst. kv. m. Čia įkurtame muziejuje saugoma apie 0,5 mln. Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų.

Kaip rašo BNS, rūmų atkūrimo statybos darbai pradėti 2002 metais. 2004 metų kovo 17 dieną tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo pirmąją plytą į atkuriamų rūmų pamatus. 2013 metų liepą lankytojams atverta pirmoji jų dalis.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min