Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 27d. 15:00

Vilnius uždraudė šildyti namus anglimi ir durpėmis, bet tik nuo 2023 metų vasaros

Rūkstantys kaminai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Rūkstantys kaminai
Vilniaus miesto taryba trečiadienį priėmė sprendimą drausti sostinėje individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis anglimi ir durpių briketais. Tiesa, draudimas įsigalios ne iškart, o tik 2023 metų vasarą. Nors pripažįstama, kad ne visi namai mieste prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, tai, jog šalia šiuolaikinių verslo centrų rūksta juodi anglies dūmai, savivaldybei nepatinka. Alternatyva – jungtis prie šilumos tinklų arba rinktis kitokį kurą.

Apie tokį sprendimą Vilniaus mieste kalbama jau kurį laiką. Dabar taryba vis dėlto sutarė, kad juo bus papildytos mieste galiojančios Tvarkymo ir švaros taisyklės.

Vienintelis pakoregavimas, kuris buvo įtrauktas į sprendimą po svarstymo komitetuose, yra data. Buvo numatyta, kad draudimas individualių ir daugiabučių namų butų gyventojams kūrenti krosnis akmens anglimi ir durpių briketais įsigaliotų jau dabar, nuo 2021 m. spalio 20 d.

Patikslinus sprendimą draudimas įsigalios nuo 2023 m. birželio 1 d., valstybinio administravimo subjektams priėmus teisės aktus, draudžiančius kūrenimą anglimi ir durpių subjektais.

Tikslaus skaičiaus nežino

Kaip rašoma šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte, Vilniaus mieste iš viso yra 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5,1 tūkst. šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. šildomi dujomis, 11,8 tūkst. šildymo būdas neidentifikuotas. Prie 11,8 tūkst. gyvenamųjų namų, kurių šildymas neidentifikuotas, galima priskirti ir tuos namus, kurie šildomi malkomis bei anglimi.

„2019 m. vykdytos apklausos metu buvo apklausta tūkstantis gyvenamųjų namų, tų, kurių šildymo būdas neidentifikuotas, ir nustatytas šildymo būdo pasiskirstymas: 919 gyvenamųjų namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai šildymui naudoja anglis.

Atsižvelgus į apklausos rezultatus galima daryti išvadą, kad 0,5 proc., t. y. apie 60, gyvenamos paskirties būstų – šildomi anglimi, 4,3 proc. – t. y. apie 500 būstų šildymui naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. – apie 10844 būstų šildymui naudojama biomasė“, – teigiama rašte.

Jame taip pat akcentuojama, kad dėl sparčiai didėjančios CO2 koncentracijos Žemės atmosferoje kyla vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra. Tad būtina dėti pastangas dėl CO2 išmetimo į atmosferą ribojimo.

Vilniaus mieste iš viso yra 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5,1 tūkst. šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. šildomi dujomis, 11,8 tūkst. šildymo būdas neidentifikuotas.

Siūlys paramą

„Pagrindinis šios problemos sprendimo kelias – tai perėjimas prie atsinaujinančios energijos, t. y. tokios, kuri nedidina CO2 kiekio atmosferoje. Pažangiose pasaulio valstybėse akmens anglies vartojimas ribojamas įvairiomis apmokestinimo formomis, griežtinamas CO2 išmetimas į atmosferą ir pan.

Akmens anglies, kaip kuro, vartojimas palaipsniui mažėja, pereinama prie ekologiškesnių kuro rūšių, kurios nedidina klimato atšilimo procesų“, – rašoma tarybos projekto aiškinamajame rašte.

Anglių deginimas senuose katiluose ar krosnyse kenkia ne tik aplinkai, bet ir patiems gyventojams. Tačiau savivaldybė to neketina užkrauti tik ant gyventojų pečių, esą numatomi paramos mechanizmai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūkstantys kaminai

„Pažymėtina, kad savivaldybės administracija jau ėmėsi veiksmų, siekdama pagerinti efektyvų energijos vartojimą pastatuose ir sumažinti aplinkos taršą, ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose šildymui iki šio naudojamos krosnys, ketina pakeisti šildymo būdą į atsinaujinančius energijos išteklius.

Taip pat kreipėmės į šilumos tiekėją akcinę bendrovę „Vilniaus šilumos tinklai“ prašydami įvertinti technines galimybes, Vilniaus senamiesčio zonoje esančius pastatus, kuriuose įregistruotas krosninis šildymas, prijungti prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų. (…)

Nepasiturintys gyventojai taip pat turės galimybę pasikeisti katilus į efektyvesnių šildymo technologijų įrenginius (šilumos siurblius: oras-vanduo, žemė-vanduo, vanduo-vanduo; biokuro katilus)“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Kreipėmės į „Vilniaus šilumos tinklus“ prašydami įvertinti technines galimybes senamiestyje esančius pastatus, kuriuose krosninis šildymas, prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų.

Priėmus siūlomus pakeitimus, asmenims, kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais, grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, už pakartotinius nusižengimus bauda nuo 140 iki 600 eurų.

Svarsto ir Klaipėda

Uostamiestyje taip pat svarstoma uždrausti šildytis iškastiniu kuru. Šiuo metu kaip tik renkami duomenys, kiek tokių privačių namų Klaipėdoje galėtų būti. Dažniausiai tokiu būdu šildomi senesnės statybos namai.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis teigė, kad draudimas veikiausiai įsigaliotų tik prieš kitą šildymo sezoną, kad žmonės galėtų pasiruošti.

Klaipėdoje kasmet netrūksta skundų dėl kaimynų, krosnyse deginančių anglis ir taip smardinančius aplinką. Tačiau, kiek dar likę tokių namų, nežinia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:58
18:16
00:38

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie 15min