Šioje diskusijoje dalyvavo ne tik Lietuvos politinio gyvenimo, bet ir JAV Kongreso, Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų, Vokietijos Bundestago, Lenkijos Seimo bei Senato atstovai.
Diskusija, turėjusi koncentruotis į Lietuvos bei kitų mažų valstybių pamokas ir iššūkius, dėl dabartinės geopolitinės situacijos ypatumų savaime nukrypo Rusijos ir jos keliamos grėsmės regione temos link.
Pradedamas diskusiją Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė sunkų kelią į NATO ir Europos Sąjungą. „Partneriai mums padėjo nuo pat pirmų dienų. Tarkime, kaip buvęs krašto apsaugos ministras, galiu pasakyti, kad kariuomenę teko kurti nuo nulio. Čia mums labai padėjo tokios valstybės kaip JAV, Danija“, – kalbėjo jis.
„Ne viskas klojosi sėkmingai, nepavyko pirmu bandymu tapti NATO nariai, atidėtas buvo stojimas ir į Europos Sąjungą, ne iš karto tapome ir euro zonos nariais“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad išbandymai visgi buvo įveikti sėkmingai.
„Pirmininkavome Europos Sąjungai, esame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai, aktyviai dalyvaujame konfliktų sprendime“, – pasidžiaugė augančiu valstybės autoritetu ir pasiekimais jis.
„Pagal verslo laisvės indeksą esame penkiolikti pasaulyje, galima teigti, kad esame tikrai patraukli investicijoms šalis. Tai buvo įmanoma padaryti, kai visos politinės partijos suvokia, kad valstybės klestėjimas siejasi su jos saugumu ir stabilumu“, – pabrėžė L.Linkevičius, pridurdamas svečiams, jog šie 25 laisvės metai nebūtų galimi be šalių partnerių pagalbos.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigė, kad Europos valstybės gali kažką pasiekti tik kalbėdamos kartu, tai labai matosi ir Ukrainos atveju. „Mes privalome parodyti, kad esame jų draugai, kad turime jiems padėti, kad tai yra labai svarbu“, – aiškino Seimo pirmininkė, dėstydama, kad Ukrainos problemas privalome spręsti diplomatiniu būdu.
„Būdami ES nariais, NATO nariais, turėdami jau energetinę nepriklausomybę, mes galime tikėti ateitimi. Visus konfliktus galime išspręsti taikiai“, – pabrėžė L.Graužinienė.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto daktarė Margarita Šešelgytė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nusprendė sugriauti dabartinę Europos saugumo architektūrą, manydamas, jog dabartinė pasaulio tvarka nėra naudinga jo valstybei, neatspindi jos galios.
„Rusija pripažįsta vienintelę politikos formą – galios politiką“, – teigė M.Šešelgytė. „Rusija ieško savo vietos tarptautinėje bendruomenėje, ji atakuoja ir visas tarptautines organizacijas, bandydama kurti alternatyvias institucijas. Įtraukia kitas, augančios galios valstybes į šią diskusiją“.
„Rusija bando kvestionuoti demokratines vertybes, keldama idėją, kad egzistuoja specialios rusiškos vertybės, kurios nėra tapačios vakarietiškoms“, – aiškino politikos mokslų daktarė. Jos teigimu, toks agresyvus Rusijos nusiteikimas ypač pavojingas mažoms valstybėms.
„Sugrįžimas į XIX amžiaus tvarką, reikštų didelį pavojų tokioms valstybėms, kurios negali grasinti karine galia“. – pridūrė ji.
Buvęs Lietuvos premjeras, TS-LKD partijos lyderis Andrius Kubilius perspėjo dėl lyderių stokos ir gangsteriškų Rusijos veiklos metodų. „Rusija veikia panašiais metodais, kaip sovietiniais laikais veikė chuliganai, vadinamame Krasnūchos rajone. Jie užpuola ir pasiima tai, ko jiems reikia“.
Staiga sureagavusi Seimo pirmininkė atrėžė, kad lyderių užtenka, tačiau reikia palaukti, kol pačioje Rusijoje pasikeis kartos, o tam prireiks mažiausiai ketvirčio amžiaus.
Visi diskusijos dalyviai sutartinai pabrėžė augančią Rusijos grėsmę ir pavojų, kurį kelia mažoms valstybėms toks galios demonstravimas bei abejingumas tarptautiniams susitarimams. Pabrėžiama, kad Vladimiras Putinas žaidžia labai rizikingą žaidimą, kurio tikslas – palaikyti baimės ir pastovios grėsmės atmosferą.
Vakarai privalo atremti šiuos iššūkius darydami išvadas ir apie savo pačių saugumo bei vertybių sistemas.
