Patyrę, kelis dešimtmečius dirbantys kelininkai skėsčioja rankomis: šitokių duobių, kokiomis šiemet nusėtos Vilniaus gatvės, jie dar nėra matę. Kaip seną varguolio skrandą sostinės kelius metais iš metų lopantys darbininkai žiemą barsto šaltą asfaltą, nors patys puikiai supranta – tai menka nauda.
Pliusas, minusas, ledas, atodrėkis – tokie staigūs oro temperatūros svyravimai sparčiai ardo asfaltą. Pašalus, o tada vėl atšilus gatvėse veriasi duobės. Jų suremontuoti žiemą kelininkai negali, mat asfaltbetonio gamyklos esant minusinei temperatūrai neveikia. Lieka šalto asfalto lopai – kaip kokia bloga danties plomba, kuri po nakties kitos iškrinta.
Tai kaip bus gelbėjamos Vilniaus gatvės? Apie tai paklausę tik sunervinome Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorių Antaną Mikalauską. „Susirinkę svarstėme, gal žvyru tas duobes užpilti. Vis ilgiau laikytųsi negu šaltas asfaltas. Kasmet būdavo duobių, bet taip, kaip šiemet, dar nematėme – jų mieste daugėja kas valandą. Pristatome įspėjamųjų ženklų, bet jie negelbsti, vairuotojai patys nelabai saugosi“, – kalbėjo A.Mikalauskas.
Rimtesnio duobių remonto neverta tikėtis iki tikro atšilimo – kovo pabaigoje ar net balandį. Kloti naują gatvių dangą ketinama dar vėliau – nuo gegužės vidurio. „Dabar tik bandome gelbėti padėtį, bet tai kaip pagalve užkimšti išdaužtą langą, sunkiai sekasi“, – skundėsi Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas.
Didesnės žalos, anot A.Vilūno, vairuotojai, įvažiavę į duobę, dažniausiai nepatiria, bet jau sulaukta ne vieno skambučio dėl prakirsto rato, sulankstyto ratlankio. Tačiau gauti žalos kompensaciją iš savivaldybės šiemet nebus lengva – greičiausiai teisme reikės įrodyti, kad nebuvo viršytas greitis, trūko apie duobes įspėjančių kelio ženklų.
Keiksnoti žiemą jau tapo kelininkų įpročiu. Juos galima suprasti: tai šąla, tai šyla, tai sninga, tai tirpsta. Visa tai labai kenkia gatvių dangai, todėl rasti kelią Vilniuje, kuriame nėra plyšių, išties būtų sunku. „Dar prieš dešimtmetį Vilniuje buvo mažiau susidėvėjusių gatvių, gal dėl to ir pavasarį situacija būdavo kiek lengvesnė. Dirbu jau kelis dešimtmečius, bet tokio vaizdo dar nebuvau matęs. Praėjusią savaitę aptvarkėme gatves, bet savaitgalį lietus, svyruojanti temperatūra pridarė tiek problemų, kad avarinė tarnyba nespėja važiuoti ir bent trumpam visko užlopyti“, – guodėsi „Grindos“ direktorius A.Vilūnas.
Vairuotojų skundų daugėja taip pat sparčiai kaip duobių gatvėse, tačiau kelininkai neketina prisiimti visos kaltės. Anot A.Vilūno, kiekvienas vairuotojas turėtų prisitaikyti prie oro sąlygų ir bandyti duobių išvengti. „Reikia mažinti greitį ir atidžiau stebėti kelią. Kai tamsu, suprantama, duobių nesimato. Bet mašinos apgadinamos ir dieną. Akivaizdu, kad buvo važiuota greičiau, negu galima“, – tvirtino A.Vilūnas.
Vairavimo ypatumai
Kaip išvengti duobių? Atsakymą žino Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas: „Reikia mažinti greitį ir vengti staigių judesių. Žmonės skuba, per vėlai pastebi duobę, o tada staigiai pasuka vairą, taip sukeldami pavojų šalia važiuojantiems automobiliams. Reikėtų įprastą greitį kiek sumažinti ir važinėti taip, kaip ir tuomet, kai buvo daug sniego.“
Pavojinga ir staiga stabdyti, viskas turėtų būti daroma tolygiai ir iš anksto. „Žmonės labai mėgsta vairuodami kalbėti telefonu, o tyrimai rodo, kad tai darant vairuotojo reakcija sulėtėja, visai kaip žmogaus, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tada ir duobes pastebi per vėlai, staiga stabdai ar suki vairą, sukeli avarinę situaciją ar eismo įvykį“, – sakė D.Lesickas.
Ilgametę darbo vairavimo mokykloje patirtį turintis vyras seniai pastebėjo, kad sostinės gatvių būklė kasmet blogėja. Jis neatmeta, kad tam įtakos galėjo turėti krizė, kai stengiamasi taupyti ir gatvių remonto sąskaita.
Iš kur gauti pinigų?
Šiemet savivaldybė mėgins rasti lėšų ir užlopyti visas duobes, tačiau visiškai atnaujintų gatvių nebus daug.
„Būtina rimtai tvarkyti visą gatvių tinklą, yra parengtas koncesijos projektas. Tereiktų suformuoti užduotį, paskelbti konkursą ir išrinkti laimėtoją, kuris investuotų pinigus ir sutvarkytų gal ne visas, bet didelę dalį Vilniaus gatvių. Panašų projektą įgyvendina Druskininkai, galėtume iš jų pasimokyti. Kitos išeities nėra, neįsivaizduoju, kad miestas staiga rastų šimtus milijonų litų gatvių renovacijai“, – pripažino A.Vilūnas.
Prieš daugiau negu 15 metų Vilnius gavo Pasaulio banko paramą. Tada buvo iš esmės atnaujinta ne viena sostinės gatvė.
Pristatome įspėjamųjų ženklų, bet jie negelbsti, vairuotojai patys nelabai saugosi, – kalbėjo Antanas Mikalauskas.Dabar kelininkai su nerimu laukia numatomo atšalimo. „Jeigu temperatūra vėl nukris iki 20 laipsnių šalčio, gatvių dangų siūlės, kurios yra prisigėrusios vandens, virs duobėmis. O šaltu asfaltu jas lopyti ne tik neefektyvu, bet ir brangu – vieną kvadratinį metrą gatvės sutvarkyti kainuoja apie 60 Lt. Tuo tarpu vasarą karštu asfaltu taisant duobes mokame apie 10 Lt pigiau“, – aiškino A.Mikalauskas.
Į draudikus kreipiasi dažniau
Ką daryti, jei jūsų automobilį gerokai apgadino smūgis į kelio nelygumus?
Įvažiavus į duobę, dažniausiai nukenčia automobilių padangos, ratlankiai ir pakabos elementai. Šios žalos dydis gali siekti nuo 50 iki 10 tūkst. Lt.
Draudimo ekspertai ragina būti socialiai atsakingais vairuotojais ir įvažiavus į duobę bei, pavyzdžiui, padangą ar ratlankį pažeidus, iškviesti policiją, kuri informuos atitinkamas tarnybas dėl atsivėrusių duobių.
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad tokių įvykių, kai automobiliai nukenčia dėl duobių asfalte daugėja. Pernai 434 klientams bendrovė vien šiems nuostoliams padengti išmokėjo 825 tūkst. Lt, vidutinė vieno kliento patirta žala – 1900 Lt. Palyginti su 2009 metais, dėl duobių gatvėse sugadintų automobilių skaičius išaugo 16 proc.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ dabar per dieną registruoja mažiausiai keturis pranešimus apie vairuotojų patirtą žalą dėl duobių kelyje. „Šiais metais gatvių būklė prastesnė nei praėjusiais – pranešimų apie tokią žalą sulaukiame daugiau, be to, juos pradėjome registruoti anksčiau nei pernai“, – „15min“ sakė bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
Turint kasko draudimą po tokio įvykio patariama iškviesti policiją ir užregistruoti įvykį. Pareigūnams nustačius, kad nebuvo ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, o vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti bei išvengti duobės, draudikai netaikys draudimo sutartyje numatytos franšizės. Aplinkybių, kai už patirtą žalą bendrovė neatlygina nuostolių, – nedaug, pavyzdžiui, jeigu vairuotojui būtų nustatytas neleistinas girtumo laipsnis.
O kas jei kasko draudimo neturite? Po tokio įvykio taip pat verta iškviesti policiją, kad ji užregistruotų įvykį bei patvirtintų vairuotojui palankias aplinkybes. Šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo galima kreiptis į kelią administruojančią bendrovę arba savivaldybę. Tiesa, kitaip nei turinčiam kasko draudimą vairuotojui, teks bylinėtis pačiam, o tai – ilgas ir sudėtingas procesas.
Juolab ir savivaldybės atstovai įspėja, kad gauti kompensaciją iš valdiškų įstaigų bus vis sunkiau. „Bandysime nustatyti, kokiu greičiu važiuota, ar tikrai nebuvo įspėjamųjų ženklų. Pasitaikė atvejų, kai siekta gauti kompensacijas, nors automobiliai buvo apgadinti automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Spaudos rūmų, o ne Laisvės prospekte. Piktnaudžiavimo atvejų yra, todėl būsime griežti. Juk negali žmogus važiuodamas dienos metu ir neviršydamas greičio, nematyti duobės“, – įsitikinęs A.Mikalauskas.
Druskos pakaks
Sandėliai jau beveik tušti, tačiau Vilniaus kelininkams šią savaitę dar turėtų pakakti druskos, jeigu atšalus orams susidarytų plikledis. Druskai pasibaigus gatvės bus barstomos smėlio ir druskos mišiniu. Antradienį „Grinda“ turėjo keturis vagonus druskos, šiandien laukiama dar šešių. Kiekviename vagone yra 60 tonų druskos. Blogiausiu atveju druskos galima bus pasiskolinti iš krašto ir rajoninius kelius prižiūrinčių kelininkų ar kolegų iš kitų miestų. Ankstesniais metais žiemai prireikdavo 15 tūkst tonų druskos, šiemet jau išnaudota apie 11 tūkst. tonų.
