TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilnius pinigų turi tik „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“ – vaikams jų dar tik ieškos

Stadiono šalia Fabijoniškių mokyklos atidarymas
Mato Dauginio nuotr. / Stadiono šalia Fabijoniškių mokyklos atidarymas
Šaltinis: 15min
2
A A

Vilniaus savivaldybė turi pinigų papildomai remti didžiausias sostinės krepšinio ir futbolo komandas „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“, tačiau neturi vaikų neformaliajam ugdymui ar sporto aikštelei, kurioje futbolą galėtų žaisti vaikai. Toks prioritetų pasirinkimas stebina, o ne vieną – ir piktina. Ypač kai pinigai klubams numatyti net pastariesiems jų neprašius, o mažesnių sumų kitoms reikmėms neišprašoma po kelerius metus.

Gediminas Tvarijonas, labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovas ir vienas iš futbolo mokyklos „Ataka“ įkūrėjų, svajoja, kad Vilniuje kuo daugiau vaikų laisvu laiku ne slampinėtų gatvėmis, o būtų užimti. Tarkim, žaistų futbolą. Tačiau iš savivaldybės nesugeba išprašyti jokios finansinės paramos, girdi tik pritarimą savo idėjoms.

Futbolas kaip integracija

Jis – vienas iš iniciatorių, kurie bando įtraukti kuo daugiau vaikų į futbolo treniruotes. Jose susirenka ir vaikai iš sunkių šeimų, gyvenantys globos namuose, ir tie, už kurių treniruotes tėvai gali sumokėti. Kaip sako G.Tvarijonas, tokiu būdu bandoma mažinti socialinę atskirtį – vaikai treniruojasi kartu, bendrauja, turi veiklos: „Mes naudojame futbolą kaip socialinio integravimo priemonę visiems vaikams, nes jei būtų tik iš asocialių šeimų, mes tą atskirtį tik didintume. Mes mažiname. Tuos vaikus, kurie negali susimokėti, treniruojame nemokamai.“

Mes naudojame futbolą kaip socialinio integravimo priemonę, – sakė G.Tvarijonas.

Pirmiausia ši iniciatyva buvo įgyvendinta globos namuose, treniravosi apie 12 vaikų. Bet pernai rudenį treniruotės išsiplėtė į mokyklas ir vaikų jau buvo per 100, pavasarį – apie 170. Šį rudenį, nors grupės tik pradedamos rinkti, tikimasi sulaukti apie 300 norinčių futbolą žaisti vaikų.

„Jeigu vaikai užimti nuo mažens, su jais gerai elgiesi, nekeli jiems streso, jie turi veiklos, jiems nereikia alkoholio ar narkotikų. Tai įrodyta pasaulyje, kad yra gerosios ir blogosios priklausomybės, ir jos sukeičiamos. Jeigu su vaikais užsiimama nuo mažens, jiems susiformuoja gerosios priklausomybės. Norint, kad išnyktų socialinės problemos, apie 90 proc. vaikų po pamokų turėtų būti užimti. Lietuvoje užimti vos 30 proc. vaikų, su amžiumi jų mažėja“, – liūdną statistiką pateikė G.Tvarijonas.

Nėra kur treniruotis

Vaikų futbolo treniruotėse būtų dar daugiau, jeigu būtų kur treniruotis. Tačiau tai didžiulė problema. Anot G.Tvarijono, kol šilta, treniruotės vyksta mokyklų stadionuose – nors apleistos, vis dėlto tai šiokios tokios aikštelės. Orams atšalus tariamasi su mokyklomis, kad įleistų į sporto sales, juk tėvai savo mažųjų (šiuo metu daugiausia dirbama būtent su jauniausiais mokiniais) neleis treniruotis šaltyje.

Dengtų aikščių Vilniuje nėra. G.Tvarijonas svajoja, kad kiekvienas rajonas turėtų bent po vieną stadioną su stogu, kuris vasarą nukeliamas, o šaltajam sezonui užtraukiamas. „Bandome įtikinti Vyriausybę, Vilniaus savivaldybę, kad reikia investuoti į infrastruktūrą, sutvarkyti apleistas mokyklų aikštes“, – kalbėjo jis.

Liepos vidury G.Tvarijonas su Marijonu Mikutavičiumi ir Algirdu Kaušpėdu lankėsi Vilniaus savivaldybėje, kalbėjosi su premjeru dėl bent vienos dengtos aikštės įrengimo. Ir, atrodo, susitarė, kad pusę pinigų projektui skirs miestas, pusę – Vyriausybė.

Taip pat skaitykite: Ambicingi vyrai pralaužė ledus dėl futbolo ir vaikų

M.Mikutavičius (kairėje), G.Tvarijonas (antras iš dešinės) ir A.Kaušpėdas (dešinėje) susitiko su sostinės vicemeru L.Kvedaravičiumi.
M.Mikutavičius (kairėje), G.Tvarijonas (antras iš dešinės) ir A.Kaušpėdas (dešinėje) susitiko su sostinės vicemeru L.Kvedaravičiumi.

O tų pinigų reikia ne tiek ir mažai. Vieną mokyklos stadioną tinkamai sutvarkyti be papildomos infrastruktūros (tarkim, rūbinių), kainuoja apie 350 tūkst. eurų. Jeigu aikštė būtų su stogu, tam prireiktų jau 650-700 tūkst. eurų.

Nežinau, ar bus krepšelis, ar nebus jo. Labai priklausome nuo to neformalaus ugdymo krepšelio, – kalbėjo G.Tvarijonas.

Kitas skausmingas klausimas, kaip prisipažįsta G.Tvarijonas, yra treniruočių kaina. Tarkim, Vokietijoje vienam vaikui tai kainuoja 15-20 eurų. Vilniuje pernai vaikams teko mokėti po 20 eurų, šiemet kaina greičiausia išaugs iki 25 eurų.

„Nežinau, ar bus krepšelis, ar nebus jo. Labai priklausome nuo to neformalaus ugdymo krepšelio. Pernai mes keturis mėnesius darėme visiems vaikams nemokamai tas treniruotes, stengiamės, kad vaikai ateitų, tėvai juos atvestų, jie užsikabintų, lankytų. Visa tai labai susiję su piniginiais reikalais ir atstumu – jei reikia vežti kažkur, tėvai neveža, jei reikia daugiau mokėti – tėvai nebegali sau leisti“, – kalbėjo G.Tvarijonas.

Milijoną klubams skyrė net be jų prašymo

Vilniaus miesto savivaldybė pinigų turi. Tai paaiškėjo praėjusią savaitę, kai konservatoriams pasiūlius skirtas papildomas milijonas eurų Vilniaus „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“. Esą šios komandos stiprios Lietuvoje, tačiau pats laikas jau pakilti į kitą lygį Europoje.

Keisčiausia šiame sprendime yra tai, kad klubai oficialiai net neprašė papildomos paramos, o gavo po pusę milijono eurų. Sprendimo gana vieningai nepalaikė tik Liberalų sąjūdžio frakcija (meras Remigijus Šimašius balsuodamas susilaikė), tačiau to nepakako – sprendimas priimtas.

„Kiek domėjausi, tokio prašymo skirti papildomai pinigų nebuvo. Minčių, vietų, kur tuos pinigus galima panaudoti, tikrai yra, jeigu būtų analogiškas siūlymas ar sporto aikštelėms, ar neformaliajam ugdymui, kuriam iš valstybės biudžeto finansavimas yra nepakankamas, tai tokius pasiūlymus tikrai būtų galima svarstyti, palaikyti. O dabar pasiūlymas buvo labai keistas. Nemanau, kad galima sugalvoti labiau nenaudingą miestui sprendimą“, – 15min sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis.

Konservatoriai savo siūlymą argumentavo tuo, kad miestas šiuo metu yra pajėgus tokią paramą skirti. Ir tiek – kitos frakcijos palaikė tokius „argumentus“.

Meras R.Šimašius yra 15min sakęs, kad neoficialiai iš klubų atstovų jis yra girdėjęs prašymų skirti daugiau pinigų. Bet raštu ir oficialiai savivaldybės niekas to neprašė.

Mato Dauginio nuotr./Stadiono šalia Fabijoniškių mokyklos atidarymas
Mato Dauginio nuotr./Stadiono šalia Fabijoniškių mokyklos atidarymas

G.Tvarijonas sakė nenorįs šio sprendimo komentuoti, tačiau apgailestavo – valstybė neturi koncepcijos, kaip ugdyti sportininkus nuo mažumės, o ir supratimo, kad sportas prasideda nuo vaikų, trūksta. Juk net ir Nacionalinį stadioną norima statyti kaip vos ne vienintelį ir pagrindinį objektą, nors nekreipiamas dėmesys į apleistas mokyklų aikštes.

Vis dėlto kol kas nėra iki galo aišku, ar komandos tikrai gaus tuos pinigus. Jų skyrimo teisėtumo klausimą iškėlė Konkurencijos taryba.

Plačiau skaitykite Konkurencijos taryba: Vilniaus savivaldybės parama „Lietuvos rytui“ ir „Žalgiriui“ gali būti neteisėta.

Neformaliam ugdymui pinigų ieškos

Labai tikiuosi, kad visi vaikai gaus tuos 15 eurų, – sakė A.Lakštauskas.

Vilniaus savivaldybė iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo mažiau lėšų neformaliajam ugdymui, nei buvo praėjusiais mokslo metais, kai jau 15 eurų parama skirta kiekvienam būrelius lankiusiam vaikui. Vilniaus mero patarėjas švietimo klausimais Albertas Lakštauskas teigia, kad 2017 metams gauta dotacija yra 1,384 mln. eurų. Pernai dotacija buvo beveik puse milijono didesnė – 1,864 mln. eurų. Šiek tiek pinigų liko iš praėjusių metų, tačiau vis dėlto tikimasi papildomai iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei Vilniaus savivaldybės gauti dar apie 500 tūkst. eurų, kad būtų patenkintas visas poreikis, koks jis buvo baigiantis praėjusiems mokslo metams.

„Labai tikiuosi, kad visi vaikai gaus. Šiuo metu turime tris finansų šaltinius: likutį iš pernai, ŠMM pažadą, kuris niekaip dar nevirto raštu su tiksliais skaičiais, skirti papildomą dotaciją ir likusi dalis – meras inicijuos, kad būtų iš savivaldybės lėšų finansuojama tiek vietų, kiek turėjome praėjusių mokslo metų pabaigoje. Turime ir dar vieną pažadą, kad kitais kalendoriniais metais apimtys vėl bus tokios, kokias turėjome 2016 metais“, – kalbėjo A.Lakštauskas.

Šurmulys tarp tėvų dėl to, kad dalis vaikų nebegaus 15 eurų krepšelio neformaliajam ugdymui, kilo, kai pasirodė pranešimas apie Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės Almos Vaitkunskienės rugpjūčio 30-ąją pasirašytą įsakymą „Dėl vaikų pirmumo teisės naudotis neformaliojo vaikų švietimo lėšomis kriterijų nustatymo“. Jame teigiama, kad pirmumo teise naudotis neformaliojo vaikų švietimo lėšomis turės vaikai iš socialinės rizikos šeimų, globos namų, našlaičiai, toliau prioritetų sąraše keturis ir daugiau vaikų auginančios daugiavaikės šeimos bei šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min