Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gegužės 15d. 12:45

Virusai veikia kaip teroristai: profesorius paaiškino, kodėl COVID-19 mus žudo, o šikšnosparnių – ne

Nipa virusą platina pirmiausia vaisėdžiai šikšnosparniai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Šikšnosparniai

Biochemikas, fizinių mokslų daktaras Virginijus Šikšnys aiškina, kad koronavirusų, kurie sukelia tokias ligas kaip COVID-19, šeimininkas yra šikšnosparnis. Tačiau kodėl šie virusai žmones žudo, o šikšnosparnių – ne? Profesorius nurodė, kad tai lemia pasikeitusi šių skraidančių žinduolių imuninė sistema.

Profesorius V.Šikšnys penktadienio rytą dalyvavo Vyriausybės rengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje.

Jis sakė, kad COVID-19 kelis mėnesius yra prikaustęs mūsų dėmesį.

Biochemikas papasakojo, kas yra virusai ir iš kur jie atsiranda.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginijus Šikšnys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Virginijus Šikšnys

Pandemija – priminimas mums

„Mokslo požiūriu šitas virusas ir pandemija yra priminimas mums, kad esame gamtos dalis. Ką mes, deja, truputį esame primiršę. Kadangi esame gamtos dalis, tai mums ir tebegalioja tie patys gamtos dėsniai. Gyvosios gamtos formos yra labai įvairios, bet jų tikslas yra vienas: išgyventi, o tai reiškia – padauginti savo genus“, – komentavo V.Šikšnys.

Mokslo požiūriu šitas virusas ir pandemija yra priminimas mums, kad esame gamtos dalis. Ką mes, deja, truputį esame primiršę.

Pasak profesoriaus, virusai yra viena iš gamtos įvairovės formų, parazitiniai organizmai, galintys išgyventi tik patekę į kitą organizmą.

Savo genus jie gali padauginti tik patekę į kitas ląsteles. Bakterijų virusai puola bakterijas, gyvūnų virusai puola gyvūnus.

„Jie veikia panašiai kaip teroristai, kurie, pavyzdžiui, užgrobia lėktuvą ir panaudoja jį savo tikslams. Tų virusų yra labai įvairių ir jie, kaip ir mes, turi įvairių išgyvenimo strategijų, ir dažnai tikimybė pasidauginti išauga išplėtus šeimininkų ratą. Koronavirusų, kurie sukelia tokias ligas kaip SARS, MERS, taip pat ir COVID-19, apie kurį mes šiandien tiek daug kalbame, iš tikrųjų šeimininkas yra šikšnosparnis. Bet kyla klausimas, kodėl jie mus žudo, o šikšnosparnių – ne?“, – kalbėjo V.Šikšnys.

Bet kyla klausimas, kodėl jie mus žudo, o šikšnosparnių – ne?

Profesorius aiškino, kad taip yra todėl, jog šikšnosparnių imuninė sistema yra pasikeitusi.

Jų ląstelėse pastoviai yra didelė interferono, kuris yra atsakas į viruso infekciją ir sukelia uždegimą, lemiantį citokinų audras, dažnai nužudančias žmones, kai juos užpuola virusai, koncentracija.

Laukia nauji susidūrimai su virusais

Bet kodėl šikšnosparnių imuninė sistema ir atsakas į interferoną pasikeitė?

V.Šikšnys teigė, kad atsakymas – gana paprastas.

„Šikšnosparnis turi kovoti su nuolatiniu uždegimu, kuris atsiranda dėl to, kad jis yra vienintelis skraidantis žinduolis. O skraidymas reikalauja labai daug energijos. Ir todėl susidaro daug laisvųjų radikalų. Jie sukelia DNR pažeidas, o tai šikšnosparnių organizme sukelia uždegimą. Kad to uždegimo nebūtų, evoliucijos eigoje šikšnosparnių imuninė sistema pakito taip, jog nesukelia tokio stipraus atsako ir tokio stipraus uždegimo, tai yra tų citokinų audrų, apie kurias mes dabar kalbame“, – pažymėjo biochemikas.

„Scanpix“ nuotr./Pasaganosiai šikšnosparniai
„Scanpix“ nuotr./Pasaganosiai šikšnosparniai

Tokiu būdu koronavirusai, patekę į šikšnosparnių organizmą, surado idealią sistemą. V.Šikšnio teigimu, kone gyvą laboratoriją, kurioje sukelia chronišką infekciją, leidžia jai skleistis, bet šikšnosparnių nenužudo.

Iš šikšnosparnio į žmogų „peršokęs“ vienas koronavirusas ir sukėlė COVID-19 infekciją, nes žmonių imuninė sistema yra kitokia nei šikšnosparnių.

„Kodėl paplito būtent COVID-19? Tai yra todėl, kad jis labai gerai limpa prie savo receptoriaus – žmogaus – ląstelių ir todėl efektyviai užkrečia žmones. O tokias savybes jis įgijo būtent šikšnosparnio kūne. Ir globaliu požiūriu mūsų susidūrimas su COVID-19 išsivystė į pandemiją, kuri turi labai daug pasekmių, – tiek sveikatai, tiek ekonomikai. Bet mokslo požiūriu tai turbūt nieko nauja ir ateityje mūsų laukia nauji susidūrimai su naujais virusais, naujos epidemijos. Susidūrimas su koronavirusu, kuris sukėlė COVID-19, yra tas mūsų mūšio laukas, kuriame mes turime išmokti pamokas, kurios kainuoja ir kainavo labai brangiai, kad kitą kartą būtume žymiai geriau pasiruošę“, – pabrėžė V.Šikšnys.

Mokslo požiūriu tai turbūt nieko nauja ir ateityje mūsų laukia nauji susidūrimai su naujais virusais, naujos epidemijos.

Būtina saugotis ir saugoti kitus

Kol nėra vakcinos nuo COVID-19 arba dauguma mūsų nepersirgo ir neįgijo imuniteto, V.Šikšnio teigimu, vienintelė priemonė apsisaugoti nuo viruso – laikytis socialinio atstumo, vengti žmonių susibūrimo vietų ir paisyti elementarių higienos reikalavimų.

Tai svarbu galvojant ne tik apie save, bet ir apie kitus.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vakaras Vilniaus gatvėse
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Vakaras Vilniaus gatvėse

„Galbūt tu persirgsi lengvai, bet „padovanosi“ virusą kitam žmogui, kuriam tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas. Turbūt nė vienas iš mūsų nenorėtų susidurti su tuo hamletišku „būti ar nebūti“ klausimu anksčiau laiko“, – akcentavo profesorius.

Galbūt tu persirgsi lengvai, bet „padovanosi“ virusą kitam žmogui, kuriam tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Todėl galbūt ir kaukės, kurių daugelis mūsų taip nemėgstame, svarstė V.Šikšnys, po kurio laiko taps norma, kaip tai yra Japonijoje.

Pasak biochemiko, mokslininkai ieško vakcinų, kurios padėtų pažaboti COVID-19 plitimą.

Jis minėjo, kad šiuo metu yra bandoma apie šimtas įvairių vakcinų.

„Kitas kelias yra įgyti imunitetą, tai yra natūrali apsauga. Bet ar jis mums padės ilgą laiką, ar jis bus ilgalaikis imunitetas, ar, kaip gripo atveju, virusas keisis ir mums reikės įgyti vėl naują imunitetą prieš virusą, tą mes dar turime sužinoti“, – pabrėžė V.Šikšnys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Trečioji karantino savaitė Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Trečioji karantino savaitė Vilniuje

Paklaustas, kodėl saugotis COVID-19 turėtų vyresnio amžiaus žmonės, profesorius sakė, kad dažniausiai jų imuninė sistema yra šiek tiek nusilpusi.

„Ir dažnai ji nusilpsta dėl to, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi kitų pašalinių ligų, kurios irgi silpnina imuninę sistemą. Todėl šitas virusas suranda silpnąsias vietas ir šitas spragas“, – nurodė V.Šikšnys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min