Sekite 15min Google
Jeigu Lietuvai tektų gintis, lemiamas būtų žmonių pasirengimas veikti kartu. Moderni technika, profesionalūs kariai ir sąjungininkų parama suteikia didelę galią, tačiau mažai valstybei taip pat reikia plataus parengto rezervo, veikiančios mobilizacijos ir piliečių, kurie žino savo užduotis. Šią jungtį sukuria visuotinis šaukimas.
Kol į tarnybą įtraukiama tik dalis jaunosios kartos, Lietuvos visuotinės gynybos modelyje lieka esminė spraga. Platus, aiškus ir teisingas šaukimas suteiktų šaliai daugiau parengtų žmonių, o visuomenei – bendrą veikimo patirtį. Tarnyboje susitinka skirtingų miestų ir miestelių gyventojai, įvairių profesijų, pajamų bei šeimų žmonės. Jie mokosi pasitikėti vieni kitais, prisiimti atsakomybę ir suprasti, kad valstybės saugumas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių vaidmenų.
Asociacija „Visuotinė gynyba“ vienija pilietinės visuomenės, verslo ir ekspertų bendruomenę, siekiančią stiprinti Lietuvos pasirengimą gynybai. Rengiant Lietuvai pritaikytą visuotinės gynybos modelį, tarptautinių ekspertų buvo prašoma įvertinti mūsų sistemos stiprybes bei spragas ir pasidalyti šalių, kurios ilgus metus rengia didelę visuomenės dalį, patirtimi. Jų išvada aiški: visuotinės gynybos sistema turi remtis plačiu ir nuolat atnaujinamu parengtų piliečių rezervu.
Suomijoje visuotinis šaukimas sieja kariuomenę ir visuomenę
Buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas generolas Timo Kivinen šaukimo sistemą laiko Suomijos visuotinės gynybos pamatu. Ji leidžia sukaupti didelį parengtą rezervą ir taikos metu neišlaikyti tokio pat dydžio profesionaliosios kariuomenės. Mažai valstybei tai yra ekonomiškai pagrįstas būdas sustiprinti atgrasymą: potencialus agresorius žino, kad gynyboje dalyvautų gerokai daugiau žmonių, negu kasdien matoma kariniuose daliniuose.
„Šaukimas yra kertinis Suomijos visuotinės gynybos sistemos elementas. Jis sukuria pagrindą bendram valstybės gynybiniam pajėgumui ir jos atsparumui karo ar kitų krizių metu“, – pabrėžia T. Kivinen.
Suomijos patirtis rodo ir kitą rezultatą. Beveik kiekviena šeima su šalies gynyba susijusi tiesiogiai – per tarnavusį žmogų, jo artimuosius ar rezervisto pareigas. Dėl to sprendimai apie kariuomenę šeimoms tampa suprantami ir konkretūs. Tėvai žino, ką patiria jų vaikai, darbdaviai supranta rezervo mokymų prasmę, o savivaldybės geriau mato savo vaidmenį užtikrinant kasdienio gyvenimo tęstinumą.
Pietų Korėjos kariuomenės atsargos generolas leitenantas In-Bum Chun atkreipia dėmesį į visuomenės sanglaudą. Jo vertinimu, tarnyba ugdo lyderystę ir atsakomybę už kitus. Jaunas žmogus per palyginti trumpą laiką gali išmokti priimti sprendimus, veikti komandoje ir rūpintis šalia esančiu žmogumi. Tokia patirtis išlieka vertinga grįžus į darbą, studijas, šeimą ar vietos bendruomenę.
„Šaukimas turi būti iš tiesų visuotinis. Tarnyba visuomenei gali apimti kariuomenę, policiją, priešgaisrinę, sveikatos apsaugos ar kitą viešąją sistemą. Kiekvienam žmogui galima rasti jo gebėjimus atitinkančią prasmingą užduotį“, – sako In-Bum Chun.
Ekspertas ragina iš anksto susitarti ir dėl išimčių. Pietų Korėjoje studentams, inžinieriams ir strategiškai svarbių sektorių darbuotojams ilgainiui buvo sukurta daug išlygų. Pasikeitus demografinei padėčiai jas panaikinti tapo sunku. Lietuvai ši pamoka svarbi kuriant sistemą, kurioje pareiga būtų paskirstyta teisingai, o sveikatos būklė ar negalia padėtų parinkti tinkamą vaidmenį, užuot automatiškai užvėrusios kelią prisidėti.
76 proc. gyventojų siunčia aiškų signalą
Gera žinia Lietuvai – visuomenė platesniam visuotiniam šaukimui pasirengusi labiau, negu kartais galima spręsti iš viešų diskusijų. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ 2026 metų rugpjūtį apklausė 1501 Lietuvos gyventoją internetu ir telefonu. Tyrimo paklaida siekia 3 proc.
Tyrimo duomenimis, 76,3 proc. respondentų pritaria visuotinio šaukimo įgyvendinimui iki 2030 metų. 51,1 proc. norėtų, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau, dar 25,2 proc. – iki 2030 metų. Įgyvendinimui po 2030-ųjų pritartų 7,7 proc., atsakymą „niekada“ pasirinko 12 proc., o nuomonės neturėjo 4 proc. apklaustųjų.
„Žmonių palankumas greitam visuotinio šaukimo modelio įgyvendinimui yra aukštas, apima įvairias visuomenės grupes ir išlieka tolygus visuose regionuose bei miestuose. Tai reikšmingas visuomenės signalas valstybei“, – sako asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Apklausa padeda suprasti, kokio visuotinio šaukimo modelio žmonės tikisi. Didžiausia grupė – 40,1 proc. respondentų – prioritetą teikia visų vyrų šaukimui. Privalomą vyrų ir moterų tarnybą pasirinko 18,9 proc., esamą dalinį, loterija paremtą modelį norėtų išlaikyti 23,1 proc., o vien profesionaliai, savanoriškais pagrindais kariuomenei pirmenybę teikia 14,5 proc.
Moterų dalyvavimą tam tikra forma palaiko beveik du trečdaliai gyventojų. 51,5 proc. rinktųsi savanorišką moterų tarnybą, apimančią įvairesnius būdus prisidėti, o 12,9 proc. pritartų tokiai pačiai privalomai tvarkai kaip vyrams. Šie atsakymai rodo visuomenės lūkestį sukurti platų modelį, kuriame karinės ir civilinės užduotys būtų derinamos su žmonių gebėjimais bei pasirengimu.
Politinio sprendimo atidėlioti nebegalima
Asociacija „Visuotinė gynyba“ atkreipia dėmesį, kad apie dabartinio šaukimo modelio apribojimus Lietuvoje kalbama daugiau nei dešimtmetį, tačiau per šį laiką privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet atliekančių žmonių skaičius iš esmės liko panašus. Todėl dabar reikalingas aiškus politinis sprendimas ir skubus teisinis sutvarkymas, leidžiantis visuotinį šaukimą įgyvendinti iki 2030 metų. Sprendimo svarbą lemia dabartinės karinės grėsmės ir geopolitinė aplinka, taip pat ilgalaikis tikslas – nuosekliai rengti Lietuvos piliečius, stiprinti jų valią ginti valstybę ir bendrą pilietinę tapatybę. Kuo ilgiau sprendimas atidedamas, tuo mažiau laiko lieka sukurti kokybišką mokymo, rezervo atnaujinimo ir paramos tarnaujantiems žmonėms sistemą.
Žmonės nurodo, kokių sąlygų reikia
Palaikymas virsta realiu apsisprendimu tada, kai žmogus mato aiškias ir teisingas sąlygas. Tyrimo dalyviai pirmiausia išskyrė galimybę atlikti nekarišką tarnybą civilinės saugos, medicinos, kibernetinio saugumo ir kitose valstybei svarbiose srityse. Tokia galimybė padidintų 38,3 proc. gyventojų pritarimą.
Dar 35 proc. respondentų paskatintų aukštos kokybės šiuolaikinis parengimas, apimantis technologijas ir dronų valdymą. 28,5 proc. svarbi galimybė tarnauti netoli namų, savo regione. Tai ypač aktualu mažesnių miestų ir rajonų gyventojams, kuriems ilgas išvykimas reiškia papildomas kelionės, būsto, šeimos priežiūros ir darbo problemas.
Po 23,3 proc. apklaustųjų nurodė teisingą atlygį tarnybos metu ir visų socialinių grupių tarnybą be išimčių, įskaitant įtakingų ryšių turinčius asmenis. 20,5 proc. pritarimą sustiprintų tarnybos įskaitymas stojant į aukštąją mokyklą arba studijuojant. Žmonių atsakymai sudėlioja labai praktišką užduočių sąrašą valstybei: pasiūlyti prasmingus tarnybos kelius, užtikrinti kokybišką parengimą, sudaryti daugiau galimybių tarnauti savo krašte ir apsaugoti žmogaus pajamas bei tolesnį profesinį kelią.
„Todėl investicijos į visuotinį šaukimą vertintinos kaip investicija į ilgalaikę visuomenės gerovę ir socialinę įtrauktį“, – pažymi T. Godliauskas.
Darbdavių įsitraukimas: pirmą žingsnį žengė „Telia“, „Hostinger“, „Omnisend“ ir „Tesonet“ įmonių grupė
Finansinis saugumas ypač svarbus žmonėms, kurie jau dirba, moka būsto paskolą, išlaiko vaikus ar padeda vyresniems artimiesiems. Net ir motyvuotas darbuotojas prieš apsispręsdamas vertina, kaip devyni tarnybos mėnesiai paveiks šeimos biudžetą ir ar po jų galės sklandžiai grįžti į darbą. Todėl asociacija „Visuotinė gynyba“ pakvietė šalies darbdavius sukurti palaikymo sistemas tarnybą pasirenkantiems darbuotojams ir jungtis prie asociacijos sukurtos „Visuotinės darbdavių iniciatyvos“.
Pirmosios iš stambiųjų darbdavių konkrečią tvarką pristatė bendrovė „Telia“, „Hostinger“, „Omnisend“ ir„Tesonet“ įmonių grupės “ įmonės „Nord Security”, „Surfshark”, „Oxylabs”, „Mediatech”, „Cyber Care” ir „nexos.ai”. Savanoriškai karo tarnybą pasirinkusiam darbuotojui šios bendrovės iki devynių mėnesių kas mėnesį mokės iki 2300 eurų prieš mokesčius. „Tesonet“ tapo pirmąja verslo grupe Lietuvoje, kuri bendradarbiaudama su asociacija „Visuotinė gynyba“, karo tarnybą atliekančių darbuotojų skatinimo priemones įtrauks į atlygio politiką grupės mastu.
Darbdavių įsitraukimas siunčia darbuotojui svarbią žinią: pasirinkęs tarnauti jis išlieka vertinamas savo organizacijoje. Valstybei tai padeda auginti parengtą rezervą, o įmonei grįžta darbuotojas, įgijęs disciplinos, komandinio darbo, lyderystės ir sprendimų priėmimo sudėtingomis sąlygomis patirties.
Visuotinio šaukimo sėkmę lems bendras valstybės, kariuomenės, savivaldybių, mokymo įstaigų ir darbdavių darbas. Valstybė turi nustatyti aiškią ir teisingą tvarką, kariuomenė – užtikrinti kokybišką parengimą, savivaldybės – padėti kurti galimybes tarnauti arčiau namų, o darbdaviai – suteikti žmogui daugiau finansinio bei profesinio saugumo.
Lietuvos gyventojai jau pasakė, kad yra pasirengę šiam pokyčiui. Tarptautinė patirtis parodo, kaip jį įgyvendinti, o pirmieji darbdavių sprendimai įrodo, kad atsakomybę galima paversti konkrečia pagalba žmogui.
