Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vladimiro Putino dovanos – smogikams, kurie žiauriai kankino ir žudė Lietuvos partizanus

Gegužės 9-osios parado akimirkos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gegužės 9-osios parado akimirkos
Šaltinis: BNS
0
A A

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dekretu nurodė skirti papildomas išmokas buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais žiauriai kankino ir žudė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“.

Anot įsako, išmokos skiriamos „kariškiams, tarnavusiems vidaus reikalų ar valstybės saugumo organuose, naikinimo batalionuose, liaudies gynimo grandyse ir būriuose“. Mėnesinės išmokos sieks nuo 500 iki 1000 rublių (nuo 35 iki 71 lito).

Šie asmenys įvardijami greta Antrojo pasaulinio karo dalyvių ir buvusių nacių kalinių. Visiems jiems nurodyta skirti mėnesines išmokas iki gyvenimo pabaigos.

Per 1944–1953 metų partizaninį karą prieš okupaciją nužudyta apie 20 tūkst. partizanų, suimta ir įkalinta apie 186 tūkst. žmonių

Partizaninis karas prieš sovietinę okupaciją Lietuvoje vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Iš visų Baltijos valstybių pasipriešinimas Lietuvoje buvo stipriausias.

Kovai su partizanais Lietuvoje buvo dislokuota gausi NKVD kariuomenė. 1945 metais joje buvo iki 20 tūkst., o 1946 metais – iki 14 tūkst. karių. Kovai su lietuvių partizanais okupacinė valdžia prie NKVD įkūrė „naikintojų batalionus“, lietuvių vadintais stribais.

Represinės institucijos trėmė į Sibirą partizanų šeimas, rėmėjus, kankino pasipriešinimo dalyvius, pusnuogius žuvusių partizanų kūnus išmesdavo centrinėse miestelių aikštėse.

Per 1944–1953 metų partizaninį karą prieš okupaciją nužudyta apie 20 tūkst. partizanų, suimta ir įkalinta apie 186 tūkst. žmonių.

Lietuvos Konstitucinis Teismas šiemet kovo mėnesį pabrėžė, kad sovietinis okupacinis režimas Lietuvoje vykdė tarptautinius nusikaltimus, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

1944-1946 metais susidarė dideli, iki 100 kovotojų partizanų būriai, iš viso iki 30 tūkst. vyrų, kurie kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus miestus, o pasirodžius NKVD daliniams eidavo į mūšį.

Partizanai trukdė okupacinės valdžios rinkimus, apšaudydavo balsavimo būstines, kovojo su prievartiniu kolūkiu kūrimu.

Antrajame etape 1946-1948 metais, kovose netekę apie 10 tūkst. vyrų, partizanai sudarė mažus būrius, sodybose ir prie jų kasė požeminius bunkerius. 1948-1953 metais buvo pagaliau sukurtos centralizuotos struktūros, tačiau jos greitai sunaikintos.

Nors partizaninis karas, kovojant vienų vieniems ir pralaimėtas, tačiau, anot Lietuvos istorikų, laisvės kovotojai įrodė, kad 1940 metais vasarą Lietuva į SSRS valią įjungta prieš tautos valią ir atpirko Lietuvos vyriausybės ir kariuomenės neveiklumą.

Papildyta 15.58 val. Tai – penktosios kolonos stiprinimas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS ketvirtadienį sakė, kad Rusijos išmokų skyrimas gali būti suprantamas kaip „penktosios kolonos stiprinimas“.

Bet kaip ir kiekvienas blogas dalykas, tai turi ir gerąją pusė – išaiškės, kas yra kas

„Ir dabar yra tam tikra grupė žmonių, kurie dar gauna išmokas, tam tikras pensijas per Rusijos ambasadą, tai vieša paslaptis. Iš esmės tai yra penktosios kolonos stiprinimas. Bet kaip ir kiekvienas blogas dalykas, tai turi ir gerąją pusė – išaiškės, kas yra kas“, – sakė ji.

T.B.Burauskaitė svarstė, kad norintiems gauti išmokas asmenims gali tekti kreiptis į archyvus ir gauti dokumentus. Istorikė priminė, kad ir sovietinė valdžia „stribus“ prilygindavo karo veteranams.

BNS paklausus, kaip vertina V.Putino įsaką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsakė: „Manytume, kad prezidento įsakus galėtų komentuoti Rusijos Federacijos ambasada“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min