Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 3d. 13:25 , Atnaujinta: 2020 birželio 3d. 13:48

VLK atstovė: medikų algoms skirtus pinigus kai kurios gydymo įstaigos naudoja ir vadovų algų kėlimui

Medikai, kovojantys su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos) / Medikai, kovojantys su koronavirusu

Seimo Sveikatos reikalų komitetui duomenis apie priedus medikams bei algų kėlimą pateikusi Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė sakė, kad medicinos personalo algų didinimui skirtas lėšas kai kurios gydymo įstaigos panaudojo ir administracijos darbuotojų algų padidinimui. Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas parlamentarams sakė, kad ne visos gydymo įstaigos gavo tiek, kiek žadėta – jo ligoninės darbo užmokesčio fondas didėjo tik 11,5 proc.

Nuo balandžio Vyriausybė vidutiniškai 18 proc. didino medikų atlyginimus, karantino laikotarpiui nustatyti iki 100 proc. priedai sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su COVID-19 pacientais.

VLK atstovė, kalbėdama apie priedus su COVID-19 dirbantiems medikams, komitetui sakė, kad balandį priedų dalis medikų negavo, nes kai kurios įstaigos neturi tiek apyvartinių lėšų.

Kad lėšos buvo panaudotos kitur – skoloms ar plytelėms, mes tas giesmes seniai girdime

„Jos laukia tikslinių lėšų, kurios joms bus pervestos, – kalbėjo ji. – Klausimas, ar visos įstaigos gali sumokėti priedus ir laukti kompensavimo, dalis įstaigų, kaip matome, negali laukti“.

LVK: dalis algas didino ir administracijos darbuotojams

Kalbėdama ne apie priedus, o apie atlyginimų didinimą, S.Adamkevičiūtė sakė, kad VLK mato, jog lėšos naudojamos ne tik medicinos personalo algoms.

„Matome, kad lėšas, kurias skiriame medicinos personalo – gydytojų, slaugytojų, atlyginimų didinimui, įstaigos naudoja ir administracijos darbuotojų algų padidinimui ir kito personalo, neteikiančio sveikatos priežiūros paslaugų, algų padidinimui, nes didėja minimali alga. O administracijos vadovų atlyginimai kito, nes, man atrodo, nuo 2019 metų pasikeitė vadovų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintaras Kacevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gintaras Kacevičius

VLK direktorius Gintaras Kacevičius posėdyje pabrėžė, kad tai – medicinos įstaigų vadovų sprendimai ir atsakomybė.

„Ką mes galime padaryti, tai mes galime tai matyti, analizuoti ir pateikti informaciją, mes jiems daryti įtaką neturime galimybių“, – sakė jis.

Pasvalio ligoninės vadovas: atlyginimų fondai didinami nevienodai

Pasvalio ligoninės vadovas R.Rastauskas komitetui teigė, kad jį papiktino kalbos, esą gydymo įstaigos ne visas tam skirtas lėšas panaudoja medikų algoms.

„Noriu pasakyti, kad rajono ligoninės, bent jau dauguma, tikrai panaudoja 100 proc. Kad lėšos buvo panaudotos kitur – skoloms ar plytelėms, mes tas giesmes seniai girdime. Aš nežinau, gal kokia viena įstaiga ir panaudojo, kad padidėjo algos ne tik sveikatos priežiūros specialistams. Aš nežinau, ką profesorius turėjo omenyje, ar jis įtraukė slaugytojų padėjėjus, rentgeno darbuotojus (...) Bet neįvardijo pagrindinės priežasties, kodėl toks skirtumas dėl atlyginimų yra. Pagrindinė priežastis yra ta, kad atlyginimų fondai didinami nevienodai“, – pabrėžė jis.

Ligoninės vadovas pridūrė, kad ministerija aiškina, jog vidutiniškai už balandį fondas didėjo 18 proc., tačiau jo ligoninės darbo užmokesčio fondas didėjo tik 11,5 proc.

„Tai ar reikia didelio matematinio išprusimo? Kaip gavus 11,5 proc. padidinti algas 18 proc.?“, – parlamentarų klausė jis.

R.Rastauskas piktinosi, kad ligoninių vadovai kaltinami ne ten panaudoję lėšas, kai pakankamai jų negavo.

Ligoninės vadovas tikino, kad pernai, kai darbo užmokesčio fondas turėjo augti 15 proc., jo ligoninei jis augo tik 10 proc., o apie tai paklaustas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga esą atsakė, kad ne tiek svarbu, kiek auga darbo užmokesčio fondas, svarbu, kad visi tam skirti pinigai būtų tinkamai panaudoti.

„Gal tada ir sakykite, kad universitetinėms ligoninėms pakėlėte 18 proc., o rajonų – 10-12 proc. Ir nereikės būti vunderkindu, kaip iš 11 proc. padaryti 18 proc.“, – pasipiktinimo neslėpė jis.

Kovo mėnesį medikams buvo skirta 2,6 mln. eurų

VLK atstovė posėdyje sakė, kad kovo mėnesio duomenimis, su COVID-19 dirbusiems medikams, priedai buvo mokami skirtingai.

„Turėjome atkarpas – nuo kovo 1 ir kovo 15 dienos. Nuo kovo 1 iki 15 dienos priskaičiuotų darbo užmokesčio priedų iki 15 proc. sudarė 265 tūkst. eurų. Universiteto ligoninėms – 34 tūkst. eurų, Respublikinėms ligoninėms – 40 tūkst., poliklinikoms 5 tūkst., GMP stotims 146 tūkst. ASPC – 38 tūkst. ir privačioms įstaigoms 3 tūkst. eurų“, – posėdyje duomenis pateikė ji.

VLK atstovės teigimu, priedai priskaičiuoti 3 899 darbuotojams. Vienam darbuotojui vidutiniškai teko 68 eurų priedas.

S.Adamkevičiūtės teigimu, nuo kovo 16 dienos iki mėnesio galo medikams skirta priedų už 2,2 mln. eurų, pastoviosios dalies koeficientai padidinti 6 tūkst. darbuotojų.

Už šias dvi savaites vienam darbuotojui skirta suma vidutiniškai sudarė apie pusketvirto šimto eurų.

„Iš viso užmokesčio padidinimas su COVID-19 dirbusiems darbuotojams kovo mėnesį sudarė 2,6 mln. eurų“, – teigė ji.

L.Labanauskas: algos pakankamai kilo tik 55 proc. medikų

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas posėdyje kalbėjo, kad algų didėjimas buvo, tačiau ne visiems.

Jo duomenimis, nuo balandžio, kai turėjo augti algos, tik 55 proc. šalies gydytojų pasiekė planuotą algų vidurkį, apie 28 proc. pasiekė 80-100 proc. planuoto vidurkio, o likę 17 proc. yra kelio viduryje pasiekė – 50-80 proc.

„Priežastys skirtingos, bet yra bendros tendencijos. Klausimas, kodėl vienos įstaigos atidavė visas lėšas, o kodėl kai kurios įstaigos jų neatidavė. Kitur tokios lėšos negalėtų būti panaudotos. Tad arba jos buvo panaudotos, arba guli sąskaitose ir neaišku, ko jos ten laukia“, – posėdyje kalbėjo jis.

Santaros klinikos, anot jo, pasiekė vidurkį, bet pernai 20 proc. lėšų, kurios turėjo būti panaudotos algoms, tam nepanaudojo.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Liutauras Labanauskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Liutauras Labanauskas

L.Labanausko teigimu, blogas pavyzdys yra Nacionalinis vėžio institutas, algoms panaudojęs tik virš 40 proc.

„Šiemet, kad ir kaip besistengtų ta įstaiga, ji vidurkio nepasieks“, – sakė jis.

L.Labanausko teigimu, reikia išsiaiškinti, kur gydymo įstaigos padėjo pinigus, kurios buvo skirtos medikų algoms. Jis ragino paprašyti įstaigų pateikti tuos duomenis.

„Balandžio mėnesį kai kurios gydymo įstaigos nepakėlė tiek, kiek reikia“, – sakė jis.

L.Labanauskas sakė, kad šie duomenys – VLK, o ne apklausos metu gauti. Jis pabrėžė, kad įstaigų kasose pinigai guli.

Ministras nesupranta, kodėl algos galėjo nekilti

Antradienį konservatorių frakcijoje apsilankę medikų organizacijų atstovai teigė, kad algos daliai gydytojų sumažėjo dėl priverstinos saviizoliacijos ir nedarbingumo, dėl negaunamų priedų už papildomus darbus, dėl užkirsto kelio dirbti keliose sveikatos priežiūros įstaigose.

Aurelijus Veryga antradienį nusistebėjo, kaip medikai gali gauti mažesnes algas.

„Kaip jie gali mažėti, jeigu įstaiga, nepaisant to, ar dirba, ar ne, gauna tuos pačius pinigus. Net ne tuos pačius, o dar padidintus! Atlyginimams didinti pinigai buvo skirti. Tai kokiu būdu jie sugeba tuos mažesnius atlyginimus gauti?“ – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras, kurį cituoja BNS.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min