„Turiu tik vieną klausimą, – sako skausmo iškreiptu veidu Gabrielės tėvas 47-erių Artūras, – Gabrielė buvo gera studentė, sunkiai dirbo, kad taptų geru žmogumi, tai kodėl jos gyvenimas turėjo baigtis šitaip?“
Čia galite rasti nuotraukų, kuriose – merginos tėvas bei gimtoji Naujoji Akmenė.
Nedidelio ūgio pagal mainų programą į Vokietiją atvykusios studentės ryškiai žydromis akimis kūnas Manheime rastas penktadienį. Policijos duomenimis, Gabrielė spalio 3 d. apsilankė universiteto kino vakare „Movie Night“. Tarp 21.30 val. ir 22 val. ji išėjo. Iki šiol lieka neaišku, ar ji iškart pasuko į namus, ar ėjo dar kur nors su nepažįstamu žmogumi. Kitą dieną ji rasta negyva.
Šeštadienio rytą Gabrielės tėvai sulaukė Lietuvos policijos skambučio. „Jie turėjo tik formalų raštą, jokios papildomos informacijos, – sakė Artūras, – Pirmadienio rytą mums paskambino iš Manheimo kriminalinės policijos ir klausinėjo, ar Gabrielė turėjo priešų ir pan.“
Gabrielė neturėjo priešų, to jos tėvas nė negali įsivaizduoti. „Ji nebuvo vakarėlių mergaitė. Ji daug skaitė, daug mokėsi, – apie dukrą pasakojo Artūras. – Aš tik netikiu, kad tai tiesa. Dvidešimtmetė negali taip sau mirti.“
Gabrielės brolis: „Ji buvo ambicinga – norėjo pasiekti tiek daug“
„Tai yra taip neįtikėtinai baisu, – teigė Gabrielės 23 metų brolis Gediminas. – Mes prieš porą dienų kalbėjomės telefonu. Ji tik pradėjo apsiprasti ten.“
Anot brolio, Gabrielė grojo gitara. „Ir ji mokėsi, daug išmoko. Ji buvo labai ambicinga – norėjo pasiekti tiek daug, norėjo daug patirti. Studijų semestras Manheime turėjo būti pasiruošimas magistro studijoms. Tai Gabrielė svajojo padaryti būtent Vokietijoje.“
9000 gyventojų turinčioje Naujojoje Akmenėje, kur gyvena jos tėvai, Gabrielė prieš dvejus metus baigė mokyklą, laikė vokiečių kalbos egzaminą.
Jos nuotrauka kabo tarp geriausių gimnazijos mokinių.
„Tai yra tie, kuriais mes ypač didžiuojamės, – teigė vokiečių kalbos mokytoja Regina Kriaučiūnienė, – ir Gabrielė buvo viena iš jų.“
Buvusi klasės auklėtoja: „Tai taip žiauru ir šalta“
49 metų buvusi Gabrielės klasės auklėtoja Vita Pocienė taip pat pasidalijo mintimis apie buvusią mokinę: „Gabrielė buvo tokia draugiška ir darbšti. Ji visada viską darė sąžiningai, lankė mūsų šokių grupę, buvo populiari tarp bendramokslių.“ Kalbėdama auklėtoja vis apsiašaroja, akinius vis perima iš vienos rankos į kitą. „Aš paprasčiausiai negaliu patikėti. Tai taip žiauru ir šalta“, – kalbėjo V.Pocienė.
Baigusi mokyklą Gabrielė dvejus metus studijavo psichologiją sostinėje Vilniuje, gaudavo stipendiją. „Ji kryptingai siekė savo tikslo, norėjo ko nors pasiekti, – teigė V.Pocienė. – Universitetas pasiūlė jai semestrą užsienyje. Gabrielės mama džiaugėsi, tačiau ir nerimavo dėl savo dukters.“
Gabrielė į Manheimą išvyko rugpjūtį.
„Su namuose likusiais draugais bendravo internetu“, – pasakoja dvidešimtmetė Laura. Merginos buvo pažįstamos nuo vaikystės, mokėsi toje pačioje klasėje. Vasarą jos matėsi paskutinį kartą.
Butas, kuriame užaugo Gabrielė ir jos brolis Gediminas, yra visai šalia mokyklos. Jis yra trečiame daugiabučio aukšte. Vidiniame kieme yra sūpynės. Kai kurios iš jų perkonstruotos į kabyklas skalbiniams džiauti. Vaikai čia nežaidžia. Namai atrodo bespalviai, lyg negyvenami.
Kai pasiekė žinia apie Gabrielės mirtį, jos brolis buvo Vilniuje. Sostinėje vasarą jis baigė universitetą.
„Mama telefonu tepasakė, kad privalau grįžti namo. Kad nutiko kažkas baisaus“, – prisiminė Gabrielės brolis. Jam teks iš Vokietijos parsivežti savo sesers kūną. Tėvas to padaryti, deja, negali. Dar prieš skaudžią žinią apie dukrą jis turėjo problemų su širdimi, jam skristi lėktuvu draudžiama. Gabrielės motinai ir broliui teks vieniems įveikti sunkų kelią.
Ketvirtadienį Manheimo universitetas 17.15 val. aktų salėje pagerbs velionės atminimą, o paskui su degančiomis žvakėmis žygiuos iki nusikaltimo vietos.
