Interviu 15min diplomatas pakomentavo, kaip vyksta karių dislokavimo procesas, atsakė į klausimus apie Vokietijos ekonomikos būklę ir Remigijaus Žemaitaičio įtraukimą į Lietuvos valdančiąją koaliciją.
– Kokia yra naujausia informacija dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?
– Vokietijos brigada yra mano ir mano komandos prioritetas. Apie 70 proc. savo laiko skiriame šiam projektui.
Paskirtas brigados vadas, generolas Christophas Huberis – beje, jis 2017 metais buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės vadas Rukloje.
Kitąmet bus į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis.
Esu tikras, kad iki 2027 metų pabaigos čia bus dislokuota apie 5000 Vokietijos karių. Gynybos ministras Borisas Pistorius tuo asmeniškai rūpinasi, jis čia iš viso lankysis jau šeštąjį kartą.
Bundestage dar šią kadenciją turėtų būti patvirtinta sutartis dėl karių dislokavimo Lietuvoje ir atskiras įstatymas dėl gyvenimo sąlygų, apmokėjimo, kad tarnyba Lietuvoje taptų patrauklesnė.
Skaičiuojame, kad apie trečdalis karių planuoja atvykti su šeimomis, todėl atsiras poreikis kurti darželius, mokyklas, kitas bendruomenės erdves.
Tai leis vokiečiams ir lietuviams artimiau bendrauti – žaisti futbolą, diskutuoti, kartu leisti laiką ir taip stiprinti pasitikėjimą.
Šis projektas yra ne tik Vokietijos „Zeitenwende“ politikos flagmanas, bet ir svarbus signalas NATO, taip pat ir už Atlanto, bei visam pasauliui, kad Europa rimtai investuoja į rytinio flango saugumą.
Tai žinutė ir Maskvai: mes rimtai vertiname savo saugumą ir esame pasirengę ginti laisvę.
– Minėjote B.Pistorių, kuriam tikrai rūpi brigada. Bet gali būti, kad nebe jam teks įgyvendinimas po rinkimų. Ar nauja Vokietijos valdžia tikrai jį tęs?
– Esu įsitikinęs, kad taip. Brigados dislokavimas turi stiprų įvairių Vokietijos politinių partijų palaikymą. Neseniai Lietuvoje lankėsi Bundestago biudžeto komiteto delegacija, kurią sudarė daugiau nei 20 parlamentarų, ir pabrėžė savo paramą.
Nedarome to dėl Donaldo Trumpo. Darome tai dėl realios grėsmės, kurią kelia Putinas.
Vokietija po Antrojo pasaulinio karo užėmė gana pacifistinę poziciją, tačiau vis labiau suprantame, jog turime reaguoti į tuos, kuris pažeidžia tarptautinius standartus ir kelia grėsmę tarptautiniam saugumui.
Todėl mes čia ir perkeliame brigadą – tai atgrasymo priemonė, reaguojant į labai konkrečias grėsmes.
– Kalbant apie Rusijos grėsmę, kaip Vokietijos valdžia vertina NATO užpuolimo galimybę?
– Diskusijose dažnai minimi 5–8 metai kaip galimos grėsmės laikotarpis. Turime būti pasiruošę, nes Putinas tikrai nesuteiks papildomo laiko.
Vokietijos rinkimų kampanijoje tai svarbi tema, joje diskutuojama ir apie didesnes nei 2 proc. gynybos išlaidas.
– Lietuvos valdžia tikisi, kad su kariais į Lietuvą ateis ir Vokietijos investicijos, ko čia galima laukti?
– Vokietijos ambasada stiprinama, nes Vokietijos vaidmuo Lietuvoje didėja ir Lietuvos-Vokietijos santykiai plečiasi visose srityse. Vokietija yra didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje, su daugiau nei 5,7 mlrd. eurų investicijomis. Tokios įmonės kaip „Continental“, „Rheinmetall“, o dabar ir „Commerzbank“ prisideda prie šio bendradarbiavimo.
Esu tikras, kad tokių pavyzdžių bus ir daugiau, girdime, kad Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pasipildė beveik 40 naujų narių 2024 metais.
– Tai priklausys ir nuo Vokietijos situacijos, o Vokietijos ekonomika stagnuoja. Daug kas sako, kad ekonominis modelis, paremtas pigia rusiška energija, Kinijos rinka ir Amerikos apsauga, priėjo liepto galą. Kaip apibūdintumėte Vokietijos ekonomikos padėtį?
– Dabar vyksta rinkimų kampanija, ir siūlomi skirtingi receptai – vieni siūlo daugiau rūpintis socialine apsauga, kiti – investicijomis. Iššūkių yra, bet judame pirmyn.
Esame visiškai nepriklausomi nuo tiesioginio energijos importo iš Rusijos, daugiau nei 50 proc. mūsų energijos dabar gaunama iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo ir saulės. Darome pažangą, bet tai kainuoja.
– Pabaigai pakalbėkime apie Lietuvos reikalus. Ar esate išsakęs susirūpinimą dėl Remigijaus Žemaitaičio įtraukimo į valdančiąją koaliciją Lietuvoje?
– Kaip diplomatas, viešai nekomentuosiu vidaus politikos klausimų.
Tačiau akivaizdu, kad Vokietijai svarbu kovoti su antisemitizmu tiek savo šalyje, tiek visame pasaulyje. Vokietija neša atsakomybę už Holokaustą, ir mes dedame visas pastangas, kad istorija nepasikartotų.
Antisemitizmas yra nepriimtinas ir gali turėti katastrofiškų pasekmių, kaip rodo mūsų istorija. Šiuo klausimu mes esame kategoriški ir tai išlieka mūsų principinė pozicija.
Suprasti akimirksniu
- Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad Remigijus Žemaitaitis skleidė neapykantą žydų atžvilgiu. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama šiuo metu. R.Žemaitaitis savo kaltę kategoriškai neigia.
– Lietuvos valdžia nori sumažinti rusų kaip antrosios kalbos mokymą mokyklose. Kokia situacija su vokiečių kalbos mokymu?
– Vokiečių kalbos mokymas Lietuvoje stiprėja. Naujausi duomenys rodo, kad trečdalis šeštos klasės mokinių renkasi vokiečių kalbą kaip antrąją užsienio kalbą.
Mes remiame vokiečių kalbos populiarumo didinimo iniciatyvas, ypač per Goethe’s instituto – Vokietijos kalbos ir kultūros instituto – programas ir mokytojams skirtus mokymus.
Manau, kad vokiečių karių ir jų šeimų atvykimas dar labiau padidins šios kalbos populiarumą. Vokietijos įmonės Lietuvoje labai ieško darbuotojų, mokančių vokiečių kalbą.
Yra ir kitų svarbių kultūrinių temų. Po patirties Prancūzijoje planuojamas Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje. Advento metu Vokietijos visuomeninė televizija ZDF transliavo pamaldas iš Ruklos, jas stebėjo 900 tūkst. žiūrovų , yra didelis susidomėjimas Lietuva kaip turistine kryptimi.
Taigi nors saugumas yra svarbiausia tema, bet yra ir kitų su tuo susijusių ir bendradarbiavimą stiprinančių aspektų.
