„Mes esame labai susirūpinę – jūs visi girdėjote pastarųjų 24 valandų naujienas. Rusijos prezidentas pripažino nepriklausomos Ukrainos teritorijas dalimi Rusijos ir siunčia ten karius. Tai yra taikos ir tarptautinės teisės pažeidimas“, – Rukloje dislokuotiems NATO kariams sakė ji.
Ministrė pabrėžė, kad kitos valstybės smerkia tokį Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą ir apgailestavo, kad pastaruosius mėnesius vykdytomis diplomatinėmis priemonėmis nepavyko išvengti „niekingų“ Rusijos veiksmų.
„Nepaisant to, diplomatija neturi sustoti čia, mes visada privalome padaryti daugiau“, – pažymėjo Ch.Lambrecht.
„Kreipiuosi į prezidentą Putiną, ragindama sustabdyti šiuos veiksmus, gerbti Ukrainos suverenitetą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė ministrė.
Dėkodama susirinkusiems iš šešių valstybių kontingentų sudaryto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams ministrė pabrėžė, kad jie demonstruoja tą stiprybę ir vienybę, kurios visiems ir reikia šiais laikais.
„Jūs simbolizuojate atraminę diplomatijos koloną, nes diplomatijai reikia tvirto stuburo, kad mes nebūtume šantažuojami. Jūs ir esate tas stuburas“, – sakė ji.
Ch.Lambrecht patikino, kad Vokietija yra įsipareigojusi sąjungininkų saugumui, nes tai yra „mūsų visų saugumas“ ir pažymėjo, kad būtent dėl pasikeitusios situacijos ji priėmė sprendimą atsiųsti į Lietuvą papildomas pajėgas.
-
Pirmadienį atvyksta NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje pastiprinimas iš Vokietijos
-
A.Anušauskas siūlo šiemet didinti gynybos biudžetą, prašys sąjungininkų likti ilgiau
-
Lietuvoje viešės Vokietijos gynybos ministrė, europarlamentarai, JAV kongresmenai
-
Kariuomenės vadas sureagavo į rusų pareiškimą apie nukautus „diversantus“: tai – pradžia
„Per artimiausias kelias savaites atkeliaus ir dar karių bei įrangos“, – sakė ji.
„Mes čia esame tam, kad deeskaluotume situaciją, be to, nenuilstamai dirbsime tam, kad rastume taikų ir diplomatinį sprendimą“, – pabrėžė Ch.Lambrecht.
Su Ch.Lambrecht susitikime taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris su ja turėtų aptarti įtampą regione dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, kitus aktualius klausimus, informavo ministerija.
Tai jau antras naujos Vokietijos gynybos ministrės vizitas Lietuvoje. Pirmąjį kartą ji lankėsi praėjusių metų gruodžio 19-ąją.
Vokietija penkerius metus vadovauja Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Reaguodama į paaštrėjusią saugumo situaciją, Vokietija praėjusią savaitę į Lietuvą nusprendė atsiųsti dar 350 karių, taip padidindama kontingentą iki maždaug 800. Visi jie į Lietuvą atvyks iki savaitės pabaigos.
Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Didžioji Britanija į Lietuvą atsiuntė nedidelę grupę žvalgybos karių.
Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija antradienį pranešė stabdanti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.
Antradienį į specialų posėdį renkasi ir Bendrijos diplomatai, jie turėtų nuspręsti dėl naujų sankcijų Rusijai. Jas planuoja įvesti ir JAV.
