Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 spalio 12d. 12:06 , Atnaujinta: 2020 spalio 12d. 13:05

VRK: aktyvumas Seimo rinkimuose – mažesnis, jaunimas išlieka pasyvus

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, pirmajame Seimo rinkimų ture šiemet dalyvavo mažiau žmonių nei 2016 m. Pasyviausi – 25–29 metų amžiaus rinkėjai. Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla pastebėjo, kad pažeidimų šiemet registruota mažiau, o „Baltosios pirštinės“ pasigedo VRK atsakomybės.

„2020 m. Seimo rinkimuose dalyvavo šiek tiek mažiau rinkėjų nei per praėjusius rinkimus. Tačiau išankstinio balsavimo metu rinkėjų aktyvumas buvo gerokai didesnis nei 2016 m.“, – spaudos konferencijos metu sakė L.Matjošaitytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Renatas Požėla, Laura Matjošaitytė, Marija Šaraitė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Renatas Požėla, Laura Matjošaitytė, Marija Šaraitė

Šių metų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje balus atidavė 47,52 proc. rinkėjų, vienmandatėje – 47,50 proc. Palyginti, 2016 m. rinkimuose daugiamandatėje apygardoje balsavo 50,64 proc. rinkėjų, vienmandatėje – 50,61 proc.

Didesnį aktyvumą išankstinio balsavimo metu VRK pirmininkė siejo su COVID-19 pandemija, galėjusia paskatinti rinkėjus vengti galimai didesnių susibūrimų rinkimų dieną.

„Aktyviausiai į rinkimus balsuoti ėjo rinkėjai, kurių amžiaus grupė nuo 55 iki 64 metų. [...] VRK duomenimis, pasyviausi rinkėjai amžiaus grupėje nuo 25 iki 29 metų“, – sakė L.Matjošaitytė.

VRK duomenimis, daugiausia rinkėjų balsavo Senamiesčio–Žvėryno apygardoje, kur balsą atidavė daugiau nei 61 proc. rinkėjų. Didelis aktyvumas registruotas ir kitose Vilniaus miesto apygardose. Mažiausiai balsavusių – Nalšios šiaurinėje apygardoje, kur balsavo 36,6 proc. rinkėjų.

Nebūdingas įvykis, kai buvo panaudotas smurtas prieš vieną rinkimų komisijos narį vienoje Vilniaus rinkimų apylinkėje.

VRK suskaičiavo, kad kol kas į Seimą pateko 22 moterys ir 48 vyrai. Iš dabartinio Seimo sudėties 46 parlamentarai vėl pateko į Seimą, o 5 parlamentarai dalyvauja su kita politine partija nei 2016 m. rinkimų metu.

VRK taip pat surinko duomenis apie politinių partijų lėšas, surinktas finansuoti 2020 m. Seimo rinkimų kampaniją. Komisija skaičiuoja, kad konservatoriai surinko 1,15 mln. eurų, Darbo partija kiek daugiau nei milijoną eurų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 843 tūkst. eurų, socialdemokratai – 559 tūkst., Liberalų sąjūdis – 527 tūkst. LLRA-KŠS surinko kiek daugiau nei 400 tūkst., o LSDDP – 239 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad partijos išleido kiek daugiau nei 5,2 mln. eurų ir turi kiek daugiau nei milijoną eurų skolos įsipareigojimų. Daugiausia išlaidos skirtos įvairaus tipo reklamai.

Pradėti tyrimai dėl galimų pažeidimų

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad policija gavo 131 pranešimą, susijusį su rinkimais, pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai.

„Nebūdingas įvykis, kai buvo panaudotas smurtas prieš vieną rinkimų komisijos narį vienoje Vilniaus rinkimų apylinkėje. Minėtas asmuo buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau jo gyvenamoji vieta nustatyta ir jis jau yra apklaustas“, – sakė R.Požėla.

Generalinio komisaro teigimu, tyrimai gali būti pradėti dar dėl 7 atvejų, tačiau kol kas informacija apie įvykius yra renkama. R.Požėla pastebėjo, kad 2020 m. rinkimų metu pranešimų apie galimus pažeidimus – kur kas mažiau.

Praėjusių rinkimų metu pranešimų buvo 160, o šiuo metu – 131. Daugiausia pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų automobilių prie apylinkių, saviizoliacijos pažeidimų, galimo rinkėjų pavežimo neblaivių asmenų.

O visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė sakė, kad organizacija per visą praėjusią savaitę yra užfiksavusi 845 galimus pažeidimus.

Gauta daugiau nei 150 nusiskundimų apie asmenis, kurie registravosi balsuoti namuose, tačiau jiems tokia galimybė suteikta nebuvo.

Šiek tiek liūdina, kad pateikus šią informaciją dažnai girdime, kad piliečiai kalti ar stebėtojai kažką ne taip daro.

Pasak M.Šaraitės, rinkimų dieną daugiau nei 160 kartų pranešta apie neplombuotas balsadėžes. Pasitaikė atvejų, kai rinkėjai balsavo ne tam skirtose vietose.

„Norėtume paprašyti VRK šiek tiek daugiau atsakomybės prisiimti už tai, kas yra tiek viešojoje erdvėje, tiek pateikiama mūsų organizacijos ir priimti rimčiau tuos atvejus. Šiek tiek liūdina, kad pateikus šią informaciją dažnai girdime, kad piliečiai kalti ar stebėtojai kažką ne taip daro“, – sakė M.Šaraitė.

Ragino nepainioti rinkimų

VRK pirmininkė atkreipė dėmesį į viešojoje erdvėje pasirodžiusį pasipiktinimą, kad rinkimų dieną piliečiai galėjo balsuoti tik apylinkėse, kuriose yra registruoti.

Pasak L.Matjošaitytės, rinkimų dieną galima balsuoti bet kurioje savo rinkimų apygardos apylinkėje. Išimtys numatytos tik tokiais atvejais, kai asmuo pateikia reikalingus įrodymus.

„Nereikia painioti su respublikos prezidento rinkimais, kai rinkimų metu visi kandidatai visoje Lietuvos teritorijoje yra vienodi ir yra vienodas rinkimų biuletenis“, – sakė L.Matjošaitytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Renata Požėla, Laura Matjošaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Renata Požėla, Laura Matjošaitytė

Domėsis, kodėl balsuoti galėjo ne visi

VRK pirmininkė sakė, kad atvejai, kai saviizoliacijoje esantys rinkėjai nesulaukė komisijos atstovų, bus tiriami. Tiesa, L.Matjošaitytė pastebėjo, kad VRK neišskiria sergančių žmonių ir visus traktuoja kaip balsuojančius iš namų.

„Vieni pasakoja vieną istoriją, kiti – kitą. Rinkimų komisijų nariai sako, kad nuvyko ir niekas neatidarė durų, o saviizoliacijoje buvę asmenys sako, kad niekas pas juos neatvyko“, – sakė L.Matjošaitytė.

Pasak VRK pirmininkės, siekiant išvengti tokių atvejų ateityje, rinkimų komisijos narių bus prašoma registruoti, kokiu laiku buvo lankytasi, o saviizoliacijoje esantiems žmonėms neatidarius durų būtų informuojama policija ar kitaip pažymėta, kad bandyta lankytis.

Mes neturime pagrindo netikėti rinkimų komisijos nariais. Jie visgi atsakingai vykdo savo pareigas ir turi aplankyti kiekvieną pageidavimą namuose balsuoti išreiškusį rinkėją.

„Turime istorijų, kai pasakojama, kad atvykus komisijai nebuvau namie, nes buvau sporto klube, bet gal jūs galite dar kartą ateiti. Arba tokios istorijos, kad per televizorių negirdėjome, kaip skambino į duris“, – sakė VRK pirmininkė.

Daugiausia dėmesio bus skiriama atvejams, kai galima įrodyti, kad rinkimų komisijos atstovai lankėsi, tačiau nerado saviizoliacijoje buvusių asmenų.

„Mes neturime pagrindo netikėti rinkimų komisijos nariais. Jie visgi atsakingai vykdo savo pareigas ir turi aplankyti kiekvieną pageidavimą namuose balsuoti išreiškusį rinkėją“, – sakė L.Matjošaitytė.

Baudos gali siekti 250 eurų

M.Šaraitė atkreipė dėmesį, kad rinkimų komisijos atstovai vaikščiodami pas izoliacijoje esančius žmones laikytųsi grafiko, nes ne vienas skundęsis žmogus tikino sąžiningai laukęs rinkimų komisijos darbuotojų veltui.

„Tikrai yra tų, kurie sąžiningai laukė ir pas juos rinkimų komisijos neatėjo. Reikia aiškintis kodėl ir keisti tam tikras tvarkas“, – sakė M.Šaraitė.

L.Matjošaitytė pastebėjo, kad grafikai yra skelbiami, tačiau M.Šaraitė pastebėjo, kad penktadienį, paskutinę išankstinio balsavimo dieną, nebuvo žinomi lankymosi grafikai daugiau nei 400 apylinkių.

Paklaustas, ar policija pajėgtų aplankyti visus nesilaikančius saviizoliacijos žmones, R.Požėla sakė, kad tai yra policijos funkcija ir darbo organizavimas turi užtikrinti pajėgumus. R.Požėla žurnalistams sakė, kad minimali bauda už saviizoliacijos reikalavimų nesilaikymą siekią 250 eurų.

Konservatorių pergalė

Pirmasis 2020 m. Seimo rinkimų ratas sėkmingiausias buvo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Suskaičiavus visus balsus partija sulaukė 24,80 proc. rinkėjų balsų ir, pagal dabartinę situaciją, daugiamandatėje apygardoje iškovojo 23 mandatus.

Antroje vietoje šiemet daugiamandatėje apygardoje liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) gavo 17,50 proc. rinkėjų balsų ir daugiamandatėje apygardoje iškovojo 16 mandatų.

Trečioje vietoje – po ketverių metų pertraukos į Seimą sugrįžusi Darbo partija. Ši partija gavo 9,47 proc. balsų ir Seime turės 9 mandatus.

Ketvirtoje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Už šią partiją balsavo 9,26 proc. rinkėjų, ji preliminariai turės 9 mandatus.

Penktoje vietoje – daugelį savo geru pasirodymu nustebinusi Laisvės partija. Už šią partiją balsavo 9,02 proc. rinkėjų, ji gavo 8 mandatus.

Šeštoje vietoje liko Liberalų sąjūdis. Ši partija gavo 6,79 proc. balsų ir turės 6 mandatus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Kitos partijos 5 proc., reikalingų užsitikrinti mandatui daugiamandatėje apygardoje, nesurinko. Tai reiškia, kad valdančiojoje koalicijoje esanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) savo frakcijų Seime kitos kadencijos metu neturės.

68 laisvos vietos

Per pirmąjį Seimo rinkimų turą Seimo narių mandatus vienmandatėse apygardose tikrai iškovojo tik trys Seimo nariai, jau pirmajame Seimo rinkimų rate sulaukę daugiau negu 50 proc. balsų. Du iš jų – LLRA-KŠS atstovai.

Tai Beata Petkevič, kuri laimėjo rinkimus Šalčininkų–Vilniaus apygardoje, ir Česlavas Olševskis, triumfavęs Medininkų apygardoje. Už B.Petkevič balsavo 59 proc. jos apygardos rinkėjų, už Č.Olševskį – 52,44 proc. jo apygardos rinkėjų.

Pirmajame rate mandatą iškovojo ir TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė. Antakalnio rinkimų apygardoje už ją savo balsą atidavė 60,72 proc. apygardos rinkėjų.

Likusiose 68-iose vienmandatėse apygardose tikrai prireiks antrojo rinkimų turo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis

Į antrąjį turą pateko 56 TS-LKD kandidatai, 32 „valstiečiai“, po 12 Laisvės partijos ir LSDP atstovų, 10 Liberalų sąjūdžio politikų, po 4 LLRA-KŠS ir LSDDP atstovus, 2 Darbo partijos kandidatai, po 1 „Laisvės ir teisingumo“ bei Centro partijos-Tautininkų kandidatą. Dar 6 antro turi dalyviai išsikėlė patys.

Rinkėjų aktyvumas

Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 47,16 proc. rinkėjų, rodo VRK duomenys. Sekmadienį Seimo rinkimuose balsavo 35,52 proc. rinkėjų. Dar 11,64 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų balsavo iš anksto.

Primename, kad per 2016 m. Seimo rinkimų pirmąjį turą daugiausia parlamentarų mandatų laimėjo konservatoriai.

Tačiau po dviejų savaičių vykusiame pakartotiniame balsavime vienmandatėse rinkimų apygardose visas kitas partijas „nušlavė“ valstiečiai. Iš viso LVŽS iškovojo 54 vietas Seime, TS-LKD – 30.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min