Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

VU Teisės fakulteto dekanas V.Nekrošius: politikai neturėtų imtis aukštesnės instancijos teismo vaidmens (Papildyta 16.55 val.)

VU Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Kolegijos nuotr. / VU Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Visi politikų pasisakymai apie teisme nagrinėjamos bylos turinį yra neteisėti – politikai neturėtų imtis aukštesnės instancijos teismo vaidmens ir vertinti teisėjų sprendimų, sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.

„Komentarų dėl vykstančio proceso politikai turėtų vengti maksimaliai“, – pabrėžė teisininkas, kuris su Teisės instituto direktoriumi Algimantu Čepu ir Mykolo Romerio Konstitucinės teisės katedros dėstytoju Kęstutis Jankausku pirmadienį lankėsi laikinosios Seimo komisijos, tiriančios galimai neleistiną politikų poveikį teisėsaugai, posėdyje. Pasak V.Nekrošiaus, apie konkrečius galimo kišimosi atvejus „iki detalių tikrai nebuvo šnekama“, daugiau kalbėta apie bendrą politikų ir teismų santykį.

Anot teisės mokslininko, politikai neturėtų leisti sau komentuoti ar kitaip bandyti paveikti teismo sprendimo turinio.

„Bet kokie kreipimaisi, bet kokie pasisakymai į teismą ar į teisėsaugos institucijas, kol nesiekiama daryti įtakos konkretaus sprendimo turiniui, negali būti traktuojami kaip kišimasis į teismo ar teisėsaugos institucijų veiklą. O bet kokių pasisakymų, kuriais galima tiesiogiai arba netiesiogiai daryti įtaką, kad byla būtų vienaip ar kitaip išspręsta, reikėtų vengti, nes tai nėra suderinama su Konstitucija“,  – sakė V.Nekrošius. 

Pirmojo partijos sekretoriaus sindromas

Teisės fakulteto dekano teigimu, Seimo nariai neturėtų rengti kreipimųsi, kuriuose prašoma paaiškinti, kodėl priimtas konkretus teismo sprendimas, siūlyti kelti teisėjams drausmės bylas už esą neteisingus sprendimus. O jeigu, pavyzdžiui, politikas mato, kad teisėjo stalčiuose byla guli jau keletą metų ir niekas nevyksta, gali atkreipti aukštesnių instancijų dėmesį, kaip ir kiekvienas pilietis.

Turime aiškiai suvokti, kad yra teismų sistema, aukštesnės instancijos teismai, ir ten turime kreiptis, jeigu manome, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, o ne politikai tą turi daryti.„Tai, kad žmonės pripratę, jog partijos pirmasis sekretorius anksčiau spręsdavo visas problemas, nereiškia, kad ir toliau turime ugdyti tokį supratimą. Turime aiškiai suvokti, kad yra teismų sistema, aukštesnės instancijos teismai, ir ten turime kreiptis, jeigu manome, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, o ne politikai tai turi daryti. Politikų kreipimasis sudaro palankias sąlygas vertinti tai kaip kišimąsi į teismų veiklą“, – dėstė V.Nekrošius. Jis modeliavo situaciją, kas gali nutikti, jeigu politikai viešai reiškia savo nuomonę  dėl sprendimo kokioje nors byloje, o aukštesnės instancijos teismas, kad ir visiškai dėl kitų priežasčių, pakeis sprendimą. Tuomet kaltinamasis galėtų kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strabūre ir Lietuva galimai pralaimėtų tokią bylą.

V.Nekrošius minėjo, kad atsakomybė už neteisėtą įtakos teismui darymą yra numatyta Baudžiamajame ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksuose: „Apie tai irgi kalbėjome, kad gal nereikėtų laukti, kol konkretus teisėjas pasiūlys prokuratūrai iškelti bylą.“ Tačiau jis sakė manąs, kad dažniausiai komentuodami teismų sprendimus politikai tai daro nepiktybiškai. Esą taip veikia minėta sovietmečiu susiformavusi tradicija, kad partijos sekretorius visada gali padėti. „Jie mano, kad labai puikiai dirba su rinkėjais“, – kalbėjo teisininkas.

(Papildyta 16.55 val.) Viešo kreipimosi į teismus bendraautorius nesijaučia prasižengęs

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratijos frakcijos narys Rytas Kupčinskas buvo vienas iš 5 narių, kurie gegužę atliko panašų veiksmą į tuos, kuriuos minėjo V.Nekrošius. Su keturiais kitais Seimo nariais jis išplatino viešą kreipimąsi išreiškė viltį, jog teismai kuo skubiau imsis nagrinėti Kėdainių teismo nutartį, kuria D.Kedžio dukra perimama iš jos giminių ir perduodama motinos Laimutės Stankūnaitės globon. Vėliau aukštesnės instancijos teismas laikinai sustabdė šio sprendimo vykdymą ir mergaitė liko pas D.Kedžio artimuosius. Galutinė nutartis dar nepriimta.

Dėl minėto kreipimosi R.Kupčinskas pirmadienį taip pat buvo pakviestas į Seimo komisijos posėdį. Tačiau po pokalbio su komisija jis tvirtino nesijaučiąs, kad kišosi į teisėsaugos darbą – esą elgęsis kaip pilietis, kuris negalėjo tylėti.

„Mes nesikišom į teismo sprendimo priėmimą, bet kai buvo priimtas sprendimas savo nuomonę pareiškėm,“ – kalbėjo Seimo narys. Jis neigė, jog jo ir kolegų viešas laiškas galėtų būti vertinamas kaip spaudimas teismui: „Seimo nariai nedalyvauja teisėjų skyrime, bent šitų instancijų – apygardos ir apylinkių. Jie balsuodami dalyvauja skiriant Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjus. Nematau čia jokios spaudimo galimybės“, – sakė R.Kupčinskas.

Komisija rengs rekomendacijas

Parlamentinio tyrimo komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas po posėdžio tvirtino, jog komisija nesiekia ką nors apkaltinti, nebandys inicijuoti jokių ikiteisminių tyrimų dėl politikų bandymo paveikti teisėsaugą. Bet komisija turi tikslą „pagal konkrečius atvejus nustatyti tendencijas“. Politikas sakė, jog ir su teisės mokslininkais prieita išvados, jog naujų teisės aktų situacijai taisyti nereikia – svarbiausia keisti politinę kultūrą, viešų pasisakymų apie teismų sprendimus praktiką. Pasak J.Sabatausko, komisija ketina parengti Seimo nariams rekomendacijas, kaip elgtis, kad jų veiksmai nebūtų traktuojami kaip spaudimas ar kišimasis į teisėsaugos darbą.

 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min