Dabar populiaru
Publikuota: 2011 lapkričio 11d. 06:30

Vyninė kaltinama sudarkiusi istorinį Vilniaus pastatą

„Kotrynos vyninė“ įsikūrusi prie Šv.Kotrynos bažnyčios prisiglaudusiame pastate.
KPD nuotr. / „Kotrynos vyninė“ įsikūrusi prie Šv.Kotrynos bažnyčios prisiglaudusiame pastate.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) reikalauja, kad bendrovė „Salanda“, kuri centre įrengė „Kotrynos vyninę“, atlygintų Vilniaus benediktinių vienuolyno pastatui padarytą žalą. Bendrovės direktorius atkerta – pretenzijos laužtos iš piršto.

Pasak paveldosaugininkų, „Salanda“ padarė didžiulę žalą valstybės saugomam kultūros paminklui, esančiam Šv.Ignoto gatvėje. Ji įvertinta daugiau kaip 77 tūkst. Lt.

Iškirto skliautą, įrengė laiptus

Šalia Šv.Kotrynos bažnyčios stovintis vienuolyno namas priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Patalpas vyninei čia nuomojanti bendrovė esą sudarkė vidaus patalpų planinę struktūrą, iškirto dalį skliauto, įrengė laiptus, sunaikino unikalias XVII–XIX a. medines ir metalines vidaus detales.

„Jeigu bendrovė ir toliau nereaguos į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, neatlygins kultūros paminklui padarytos žalos ir neatstatys ankstesnės jo būklės, kreipsimės į teismą. Ši istorija yra blogiausias neatsakingo verslo, nepagarbos mūsų paveldui ir įstatymams pavyzdys“, – pranešime cituojama Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Tegul įrodinėja teisme

Bendrovės „Salanda“ direktorius Stepas Visockis, išgirdęs tokius KPD kaltinimus, pratrūko. Jo teigimu, KPD neturi jokio pagrindo švaistytis pretenzijomis, nes visų pirma objektas nebuvo tinkamai inventorizuotas prieš perduodant jį rekonstravusiems verslininkams. Be to, sprendimą dėl padarytos žalos esą turi nustatyti ne jie.

„Kaip galima sakyti, kad padaryta žala, jeigu to dar nenusprendė teismas? Tik teismas gali spręsti, ar padaryta žala, ar ne. Mano nuomonė tokia ir aš nesutinku su jų teiginiais“, – karščiavosi S.Visockis.

„Salandos“ direktorius mano, kad KPD turėtų kreiptis į teismą ir ten įrodinėti, jog šitas objektas ir jame esantys daiktai buvo perduoti jam, kaip įmonės vadovui, saugoti, kadangi tai yra kultūros paveldas. Tam esą reikėjo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. O to niekas nedarė.

Tvirtina turintis leidimą

Vienas iš KPD priekaištų – buvo iškirsta dalis skliauto, S.Visockiui atrodo visiškai nesuprantamas.

„Pono Vito Karčiausko, anksčiau dirbusio Vilniaus savivaldybėje, sudaryta 12 žmonių komisija sutiko, kad būtų iškirsta dalis skliauto, kadangi nebuvo kito įėjimo į antrą aukštą. Turėjome du variantus: arba statyti liftą kitoje pusėje, arba iškirsti dalį skliauto. Turime jų pasirašytą raštą, o dabar V.Karčiauskas sėdi KPD Vilniaus teritoriniame padalinyje ir teigia, kad leidimo nedavė“, – piktinosi S.Visockis.

Verslininkas teigė dabar laukiantis, kada KPD kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. „Mes turime savo argumentus, jie savo. Stovėjo pastatas 20 metų apleistas, sugadintas, niekam nereikalingas. O mes investavome pinigus, sutvarkėme fasadus, sudėjome naujus langus, atgaivinome statinį, investavome savo lėšas negaudami nieko nei iš Europos Sąjungos, nei iš kitur“, – kalbėjo „Salandos“ vadovas.

S.Visockis pasiūlė paveldo saugotojams, kurie neturi pinigų tą paveldą prižiūrėti, atiduoti pastatus verslininkams. Jis tikras, kad tuomet viskas bus sutvarkyta ir renovuota. „Mes pagerinome šį pastatą, jis dabar šildomas, o buvo prikaupęs labai daug drėgmės. Juk tiek metų niekas nieko nedarė, tai apie ką čia ir kalbėti“, – ranka numojo vyras.

S.Visockas sakė turįs paveldosaugininkų leidimą toliau vykdyti rekonstrukciją – tvarkyti stogą, fasadus, langus, duris, ir ketina tą darbą tęsti.

Istorija

Pasak paveldosaugininkų, vienuolyno ansamblis formavosi XVII–XIX a. X Pirmosios benediktinės į Vilnių atvyko XVII a. pradžioje iš Nesvyžiaus. X 1632 m. buvo pašventinti nedideli maldos namai, ilgainiui išaugę į vėlyvojo baroko šedevrą – Šv.Kotrynos bažnyčią.

X 1686 m. ir 1691 m. į vienuolyną įstojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamario Jono Felikso Paco dukterys Sibilė ir Ona, atsinešusios stambius kraičius.

X Bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, neteko daug vertingų meno kūrinių. Rizikuodamos gyvybe benediktinės slėpė vienuolyne žydus, vienas kurių buvo iš Vilniaus kilęs pasaulinio garso tapytojas Samuelis Bakas.

X 1946 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, dalis vienuolių pasitraukė į Lenkiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie 15min