Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 25, 14:39 Atnaujinta 2022 05 25, 16:53

Vyriausybė teikia Seimui kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pertvarką

Vyriausybė teikia Seimui kompensuojamųjų vaistų kainodaros ir kompensavimo pakeitimus, kuriais siekiama skatinti pacientus rinktis tik vaistus su mažiausiomis priemokomis.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / 123RF.com nuotr.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įvesti metinį 45 eurų „priemokų krepšelį“ kompensuojamiesiems vaistams, jį viršijus valstybė padengtų tolesnes papildomas pacientų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka.

Farmacijos, Sveikatos draudimo įstatymų pataisos apima ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas, t. y. iki 267 eurų, asmenis per mėnesį. Planuojama atsisakyti iki šiol galiojusios tvarkos, kai padengiamos visos jų priemokų išlaidos, vietoje to numatyta padengti tik papildomas išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.

Laukia inovatyvių vaistų

„Matome tendencijas, kad šių grupių pacientai viename kitame lygmenyje, vaistinėje ar gydytojo kabinete, renkasi brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Matome, kad tai tikrai yra ženklios lėšos, kurios galėtų būti nukreiptos naujų, inovatyvių vaistų prieinamumui, kitiems pacientams, kurie to laukia“, – per Vyriausybės posėdį teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, jog jei gyventojas pasirinktų vaistą ar medicinos pagalbos priemonę ne su minimalia, o su didesne priemoka, jis toliau turėtų mokėti tik priemoką, bet pats vaistas būtų kompensuojamas.

Ministerija tikina atsižvelgusi į tai, kad daliai pacientų reikalingi vaistai, kurių dėl jų medicininių savybių negalima keisti kitais. Dėl to siūloma tikslinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas numatant, jog pati Vyriausybė būtų įgaliota nurodyti vaistus, kurie būtų laikomi vaistais su mažiausia priemoka. Priemokas už šiuos vaistus dengtų valstybė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aurimas Pečkauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aurimas Pečkauskas

„Tokiais vaistais bus laikomi vieno tiekėjo vaistai, visi biologiniai vaistai (pavyzdžiui, insulinas) ir mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, po transplantacijos skiriami imunosupresantai, vaistai epilepsijai gydyti ir pan.), nepriklausomai nuo šiuos vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus“, – nurodo SAM.

Anot viceministro, rengiant pakeitimus įvertinta rizika, kad dėl spaudimo mažinti vaistų kainas kompensuojamųjų vaistų kainyne galėtų nelikti dabar esančių preparatų. Todėl nuspręsta maždaug euru padidinti kompensuojamųjų vaistų priemokų lubas.

Augs priemokų lubos

„Paskaičiavome, kad nuo šiuo metu 20 proc. bazinės kainos turėtumėme kilti iki 25 proc. bazinės kainos. Matydami kitą skaičių, kuris dabar yra 4 eurai 70 centų, kuris buvo skaičiuotas pagal 2019 metų rodiklius, norime jį perskaičiuoti ir 15 proc. praėjusių metų vidutinės kainos turėtų būti kaip antras kriterijus, kuris apriboja priemokų lubas“, – sakė jis.

„Tai reiškia, kad net ir 1000 ar daugiau eurų kainuojančio vaisto priemoka nebus didesnė nei 5 eurai 87 centai“, – patikino jis.

Taip pat siūloma nustatyti priemokų lubas medicinos pagalbos priemonėms įsigyti – maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50 proc. bazinės kainos. Šiuo metu priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.

Anot A.Pečkausko, šiuo metu priemokos siekia ir iki 400 proc., vertinant nuo bazinės kainos.

Vyriausybė taip pat siūlo įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas. Pagal naują tvarką, tai galiotų ir dviejų ar daugiau tiekėjų vaistų grupėse.

Planuojama, kad tokia kainodara leis sutaupyti apie 16–20 mln. eurų per metus, jie, anot viceministro, būtų skiriami naujų, inovatyvių vaistų atėjimui.

Įspėja – dalies vaistų gali nelikti

Jau anksčiau Lietuvos vaistinių asociacija išsakė kritikos nuostatoms dėl pakeitimų, kuriais vyresniems asmenims bus kompensuojamos tik tų vaistų priemokos, kurios yra mažiausios, sakydama, kad taip bus atimta pasirinkimo galimybė.

Vaistininkai taip pat kritikuoja 45 eurų krepšelį, ragindami panašų limitą nustatyti ne tik pigiausiems, bet visiems įsigyjamiems kompensuojamiems vaistams.

A.Pečkauskas pabrėžė, kad tiek senjorai, tiek kiti asmenys toliau galės pirkti brangesnius kompensuojamus vaistus, kurių maksimali priemoka galės siekti minėtus 5,87 euro, bet už pačius vaistus jiems mokėti nereikės.

Tuo metu Vyriausybės posėdyje kalbėjęs Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys Justinas Poderis tvirtino, kad kainodaros pakeitimai lems tai, jog nemaža dalis vaistinių preparatų bus išimti iš kompensuojamųjų sąrašo.

Jis atkreipė dėmesį į Valstybinių ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos duomenis, kad vertinant dažniausiai vartojamų vaistų sąrašą, po pakeitimų 76 vaistinių preparatų kainą reikės mažinti iki 62 proc., palyginti su dabartine.

„Tai reiškia, jei vaistas kainavo du eurus, tai kai kurių vaistų bazinė kaina dabar turės būti euras“, – teigė jis.

Pasak asociacijos atstovo, ministerijos numatytos priemonės amortizuoti šiuos nuostolius didinant pacientų priemokų lubas reikš, jog minėtu euru mažėjant vaisto kainai padidėjusi priemoka sieks tik 5 euro centus.

„Mūsų nuomone, esamas siūlymas pilnai nekompensuoja šio skirtumo, kuris bus akivaizdus. Ir kai kuriose grupėse, kur dabar yra tik du vaistiniai preparatai, jis iš esmės gali lemti generinių vaistinių preparatų nebelikimą“, – tvirtino J.Poderis.

Įžvelgia nelygią konkurenciją

Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis Farmacijos įstatymo pataisose įžvelgė prieštaravimų dėl, anot jo, nevienodų konkurencinių sąlygų naujai ateinantiems ir į kompensuojamųjų vaistų kainyną jau įtrauktiems medikamentams.

„Reikalaujama naujiems generiniams vaistams be kainos konkurso taikyti ir reikalavimą būti žemesnės kainos,30–15 procentų sumos. Tie, kas jau įrašyti, atsiduria skirtingose, nelygiose konkurencinėse sąlygose. Vaistams ateinant, jau ir taip veiks nauja priemonė – penkių valstybių žemiausių kainų vidurkio referavimas. Prieštaravimas – akivaizdus“, – dėstė jis.

Viceministras A.Pečkauskas pabrėžė, kad minima 30 proc. žemesnės kainos riba generiniams vaistams „yra adekvati“, nes kitose šalyse ji siekia ir 60 procentų.

Ministerija pabrėžia, kad teikti pataisas, be kita ko, verčia Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog principus, pagal kuriuos būtų nustatoma valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos, būtina įtvirtinti įstatyme.

Jei pataisoms pritars Seimas, pakeitimai įsigaliotų nuo 2023-iųjų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min