Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 1d. 16:33

Vyriausybė rengiasi finansuoti Rytų Europos studijų centrą

Krašto apsaugos ministerija
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Krašto apsaugos ministerija

Vyriausybė siekia sukurti teisinį pagrindą finansuoti valstybės įsteigtą Rytų Europos studijų centrą.

Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį registruotame pataisų pakete numatyta, kad nacionalinio saugumo institucijoms informaciją teiktų strateginių tyrimų ir analizės centras, kuriam šioms funkcijoms atlikti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo metu būtent Rytų Europos studijų centras atitinka tokio centro kriterijus.

Politologo Lino Kojalos vadovaujamas analitinis centras buvo įkurtas 2006 metais ir iki šiol valstybės pinigų gaudavo per laimėtus atskirus projektus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala

Ministro pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Arnoldas Pikžirnis BNS teigė, kad Rytų Europos studijų centras užtikrintų nevyriausybinio sektoriaus išvadų teikimą sprendimų priėmėjams, be to, „atstovautų Lietuvai tarptautiniame kontekste“.

„Kartais tą atstovavimą geriau turėti iš ekspertų lūpų, o ne valstybės pareigūnų“, – sakė premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas.

L.Kojala BNS sakė, kad praktika valstybėms reguliariai finansuoti jų steigiamus analitinius centrus yra įprasta regiono šalyse.

Mokslinius tyrimus atliekančio centro vadovas sako, kad įstaiga išsaugotų nepriklausomumą ir veikiant su valstybės finansavimu.

„Mūsų veiklos pobūdis ir nepriklausomumas nuo to nesikeistų“, – kalbėjo L.Kojala.

Rytų Europos studijų centro dalininkai yra Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus universitetas.

Registruotame teisės aktų pakete taip pat numatytos priemonės, anot iniciatorių, turinčios sustiprinti Lietuvos pasirengimą hibridinėms krizėms.

Pataisose numatyta pertvarkyti šalies krizių valdymo sistemą – grėsmių prevencija būtų pavesta ministro pirmininko vadovaujamai Nacionalinio saugumo komisijai, iš valstybės institucijų atstovų būtų suformuota krizių valdymo grupė, taip pat planuojama kurti naują sistemą grėsmių nustatymui ir perspėjimui.

Pasak A.Pikžirnio, pataisose įteisinamas jau kurį laiką faktiškai veikiantis grėsmių prevencijos ir reagavimo į jas modelis.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Arnoldas Pikžirnis
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Arnoldas Pikžirnis

„Šitas paketas leidžia ištaisius klaidas funkcionuoti sukurtai sistemai, o ne kurti naują ir tada žiūrėti, kas veikia, o kas ne“, – sakė patarėjas.

„Ši sistema įteisina visą mechanizmą ir savalaikei grėsmių prevencijai, o ne tik pasekmių valdymui, kaip buvo iki šiol“, – pridūrė jis.

Įstatymuose siūloma įrašyti ir krizės sąvoką. Anot A.Pikžirnio, šiuo metu mišrios grėsmės yra pilkoji zona, kurios keičiami teisės aktai nereglamentuoja.

Prieš pateikiant pataisų paketą Seimui jį turės apsvarstyti Ministrų kabinetas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min