Ministerijos teigimu, šios pataisos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, taip pat mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.
Pritarus Vyriausybei, klausimas keliauja į Seimą. Jei pataisos pritarimo sulauks ir parlamente, jos turėtų įsigalioti kitų metų liepą.
„Valstybinio (...) tinklo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turi būti sudarytos sąlygos teikti visų rūšių ir visos apimties paslaugas nepriklausomai nuo paciento gyvenamosios vietos“, – rašoma projekto teikime.
„Pastebėtina tai, kad valstybinės gydymo įstaigos šiuo metu atsiduria blogesnėje situacijoje, kai jos nors ir privalo užtikrinti visų reikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bet to dažnai negali padaryti, nes privalo konkuruoti su nevalstybinėmis gydymo įstaigomis, kurios renkasi teikti tik pelningas paslaugas (...), kuriasi tose vietose, kur pacientų srautai yra didžiausi“, – teigiama jame.
Priėmus pataisas keistųsi VLK sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principai.
Projektu siūloma paslaugų mastą pirmiausia paskirstyti valstybės, savivaldybių viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms. Su privačiomis įstaigomis VLK sutartis sudarytų dėl tos dalies paslaugų, kurių negali užtikrinti valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos.
Šie principai nebūtų taikomi pirminei sveikatos priežiūrai, nes čia nenustatomas paslaugų teikimo mastas. Pacientai ir toliau galėtų rinktis jiems labiausiai priimtiną, viešąją ar privačią pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Ministerija pabrėžia, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra sveikatos sistemos dalis, bet šios grupės įstaigos savo veiklą turi organizuoti taip, kad prisidėtų prie bendros sveikatos sistemos funkcionavimo.
„Todėl būtina teisinį reguliavimą nustatyti taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp visų sveikatos sistemoje veikiančių įstaigų, nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir teisinės formos“, – nurodoma projekto teikime.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nustatytas tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mastas neužtikrinamas, sveikatos apsaugos ministras nustatytų jų minimalius kiekius.
Dėl šių minimalių ar juos viršijančių paslaugų kiekių galėtų būti sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. SAM pažymi, kad šiuo atveju būtų siekiama sudaryti sutartis dėl viso trūkstamo paslaugų kiekio.
Įstatymų pakeitimai, anot ministerijos, rengiami įgyvendinant 20-osios Vyriausybės programos nuostatą: užtikrinti efektyvios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindą sudarančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, skirti ilgalaikes ir pakankamas investicijas į jų infrastruktūrą.
BNS rašė, kad 2018 metais Seimas tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva buvo priėmęs pataisas, kurios taip pat būtų suteikusios savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms prioritetą prieš privačias.
Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo, teigdama, jog nustatyta pirmenybė valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms gali prieštarauti Konstitucijai. Seimas pritarė šiam veto.
