Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 3d. 11:07

Vyriausybės pažadai ketverių metų kadencijai: 125 puslapių dokumente – šimtai darbų

Patvirtinta Ingridos Šimonytės vyriausybė
15min nuotr. / Patvirtinta Ingridos Šimonytės vyriausybė

Trečiadienį ministrų kabinetas paviešino Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą – pristatė darbus, kuriuos ketina nuveikti iki 2024 metų. Dokumente išskirtos 12 „misijų“, įvardijami tikslai ir planuojami veiksmai. Su dalimi jų 15min siūlo susipažinti.

Vyriausybė per savo kadenciją visiems Lietuvos žmonėms sieks sudaryti vienodas starto pozicijas.

Bandydama įgyvendinti šį tikslą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki 2023 m. III ketv. ketina atnaujinti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas, jų turinį susieti su socialinio, emocinio ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrine, komunikacine ir pažinimo kompetencijomis.

Ministerija iki 2023 m. IV ketv. planuoja pasiekti, kad 80 proc. bendrojo ugdymo mokinių dalyvautų bent vienoje neformaliojo švietimo programoje.

Siekiai didinti algą mokytojams, mokyklų vadovams

Dar iki šių metų IV ketv. ministerija numatė panaikinti atotrūkį tarp pedagoginių švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbo užmokesčio, o iki 2024 m. III ketv. pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį ketinama didinti ne mažesniais tempais nei mokytojų darbo užmokestį.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokykloje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokykloje

Iki 2024 m. III ketv. siekiama pagerinti mokyklų vadovų darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.

O iki 2024 m. III ketv. – sudaryti prielaidas didėti mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų darbo užmokesčiui, kad jis pasiektų 150 proc. šalies VDU, taip pat neakademinių darbuotojų atlyginimams augti.

Planai keisti kolegijų tinklą, sporto rėmimo modelį

Iki 2024 m. I ketv. planuojama atnaujinti studijų programas – peržiūrėti studijų trukmę ir skatinti nuotolinių studijų vykdymo ir skaitmeninimo plėtrą, studijų vykdymą anglų kalba.

Iki 2022 m. II ketv. ministerija ketina suvienodinti minimalius stojimo reikalavimus mokantiems už mokslą ir valstybės finansuojamiems studentams, o priėmimo procese numatyti daugiau galimybių pačioms aukštosioms mokykloms pasirinkti studentus, pakeičiant Mokslo ir studijų įstatymą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Studentai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Studentai

Iki 2024 m. I ketv. ŠMSM, įvertindama nacionalinius ir regioninius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius, užsibrėžė tikslą atnaujinti kolegijų tinklą, o iki 2024 m. II ketv. – peržiūrėti profesinių mokymo įstaigų tinklą: įvertinti valdomą turtą, nacionalinius ir regioninius ūkio raidos ir darbo rinkos poreikius.

Iki šių metų II ketv. planuojama pakeisti Sporto įstatymą ir įtvirtinti naują sporto rėmimo modelį, o iki 2022 m. I ketv. – sukurti tarptautinių aukšto meistriškumo sporto renginių organizavimo Lietuvoje pritraukimo mechanizmą.

Su visu dokumentu galite susipažinti čia:

Rengs Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą

Dar vienas ministrų kabineto užsibrėžtas tikslas, – kad kultūra taptų keičianti asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę.

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, iki šių metų IV ketv. sieks atnaujinti Kultūros rėmimo fondo finansavimo modelį.

Iki 2023 m. I ketv. – parengti ir priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kultūros ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Kultūros ministerija

Šį įstatymą rengė ir ankstesnės kadencijos Vyriausybė, bandė priimti Seimas, bet to nepadarė.

Iki 2023 m. I ketv. Kultūros ministerija planuoja tobulinti Mecenavimo įstatymą ir kitus susijusius įstatymus bei padidinti visuomenės ir verslo įsitraukimą į kultūros mecenatystę.

Ketinama ir toliau iki 2024 m. II ketv. plėsti kultūros paso paslaugų turinį ir sklaidos formas.

Aiškinsis, kaip tinkamai puoselėti istorinę atmintį

Iki 2022 m. II ketv. Kultūros ministerija žada parengti ir priimti įstatymų pataisas, kad meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo procedūra būtų paprastesnė.

Iki šių metų IV ketv. planuojama parengti ir priimti Tautinių mažumų įstatymo projektą, iki 2022 m. IV ketv. – Muziejų įstatymą išdėstyti nauja redakcija, o iki 2022 m. II ketv. – pakeisti Kultūros centrų įstatymą, iki 2022 m. I ketv. – nauja redakcija išdėstyti Dainų švenčių įstatymą.

Ministerija iki 2022 m. IV ketv. ketina parengti Nacionalinės koncertų salės valdysenos modelį ir pradėti projekto vystymą.

Iki 2023 m. I ketv. – atlikti istorinės atminties iniciatyvų, įskaitant Holokausto ir sovietinės okupacijos temas, įgyvendinimo poveikio analizę, siekiant nustatyti istorinės atminties aktualizavimo visuomenėje lūkesčius bei efektyvumą ir sukurti istorinės atminties aktualizavimo metmenis bei istorinės atminties iniciatyvų įgyvendinimo koordinavimo mechanizmą.

Iki 2022 m. IV ketv. Kultūros ministerija, pasitelkdama ekspertus, sieks atlikti žiniasklaidos politikos vertinimą ir parengti jos tobulinimo gaires, o iki 2023 m. IV ketv. – atnaujinti medijų rėmimo modelį.

Ilgins gyvenimo trukmę

Vienas iš prioritetų, kurį išskyrė ši Vyriausybė – ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas.

Numatoma pasiekti, kad vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė kadencijos pabaigoje 2024 metais pailgėtų iki 77 metų (2019-aisiais siekė 76,4 metus), aštuoneriais metais sumažėtų skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, užpernai buvęs 9,5 metų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ligoninė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ligoninė

Tarp šioje srityje numatomų darbų – visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kokybės gerinimas (sistemos pertvarka), sveikatos sistemos atsparumo grėsmėms užtikrinimas, skaitmeninimas ir panašiai.

Iki šių metų pabaigos ketinama įgyvendinti tikslinėms grupėms skirtas sveikos mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo, darbo ir poilsio režimo organizavimo, lytinio švietimo, streso valdymo ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos priemones.

Keis Pagalbinio apvaisinimo įstatymą

Tarp balandį–birželį numatytų darbų – parengti ir priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus ir kitus susijusius teisės aktus, siekiant optimizuoti nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.

Taip pat – atnaujinti Nacionalinį savižudybių prevencijos 2020–2024 m. veiksmų planą ir įgyvendinti priemones, skirtas psichosocialinės pagalbos teikimui savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims ir tokių asmenų ankstyvajam atpažinimui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lytinių ląstelių bankas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lytinių ląstelių bankas

Taip pat antrąjį šių metų ketvirtį numatoma parengti ir priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos palankesnės moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka.

Tarp planų – parengti ir priimti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus – numatyti naujus PSDF biudžeto sudarymo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų) kompensavimo mechanizmus.

Kitų metų pradžioje Vyriausybės nusimatytas darbas – sprendimas dėl privalomojo sveikatos draudimo bei sveikatos apsaugos mokestinės sistemos tobulinimo bei galimybių pritraukti alternatyvius sveikatos priežiūros finansavimo šaltinius, atsižvelgiant į viešųjų konsultacijų su visuomene ir socialiniais partneriais rezultatus.

Didins miškingumą, plės saugomas teritorijas

Šeštąja misija ministrų kabinetas įvardija Lietuvos žaliąjį kursą.

Čia tarp siektinų dalykų iki 2024 metų – miškingumo padidėjimas iki 35 proc. (2020 metais – 33,7 proc.), saugomų teritorijų ploto dalies, lyginant su visu šalies plotu, išplėtimas iki 20 proc., kai pernai ji siekė 17,69 proc.

Vyriausybė nurodo, kad vienas tikslų – ir griežtai saugomų teritorijų ploto dalies padidėjimas iki 40 proc. kadencijos pabaigoje, kai pernai buvo – 30,39 proc., lyginant su visu saugomų teritorijų plotu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žiema pajūryje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Žiema pajūryje

Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2019-aisiais, -8,8. Tam numatomi keli iš darbų: atsinaujinančių energijos išteklių plėtra elektros gamybos sektoriuje, maisto gamyba darnoje su gamta, žalioji transporto transformacija.

Mažins atskirtį tarp regionų

Dar vienas Vyriausybės priemonių plane išskiriamas prioritetas – darni regionų plėtra.

Tarp siekiamų rodiklių – vidutinis bendrojo produkto produkto (BVP) vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui, 2024 metais būtų 25,4 (2020 metais buvo 29,77).

Vietoje dviejų regionų, kuriuose dabar vidutinis darbo užmokestis yra didesnis kaip 85 proc. vidutinio Vilniaus darbo regiono darbo užmokesčio, norima, jog būtų trys.

Siekdama, kaip nurodo, atkurti pasitikėjimą teisingumo sistema, Vyriausybė numato didinti gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalį, mažinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, mažinti gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, skaičių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grynieji pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Grynieji pinigai

Viešojo sektoriaus srityje planuojami Vyriausybės tikslai – modernizuoti daugiau e. paslaugų, gerinti duomenų atvėrimo brandos reitingą, didinti visuomenės pasitikėjimą ministrų kabinetu.

Steigs naują karinį poligoną

Dar viena Vyriausybės siektinų misijų – stipri ir saugi Lietuva.

Šioje srityje norima gerinti Kibernetinio saugumo indeksą, kuriuo vertinama Lietuva, didinti visuomenės dalį, gebančią atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją.

Tarp tikslų – didesnis aktyviajame rezerve esančių žmonių skaičius, daugiau gyventojų, manančių, kad Lietuva – saugi šalis gyventi, išaugusi valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis.

Tam ketinama vystyti Lietuvos kariuomenės prioritetinius (sausumos manevro, logistikos ir oro gynybos) pajėgumus, įsteigti naują karinį poligoną.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Karių pratybos poligone
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Karių pratybos poligone

Dar vienas Vyriausybės išskiriamas prioritetas – stiprėjanti Lietuvos įtaka.

Tam būtų skatinamas iniciatyvų, skirtų demokratijos stiprinimui Rytų kaimynystėje palaikyti ir Rytų partnerių asociacijai ir integracijai su ES, skaičius, didinamas politinių iniciatyvų ir aukšto lygmens susitikimų transatlantiniams santykiams stiprinti skaičius ir kita.

Šiuo metu paviešintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas yra derinamas su suinteresuotomis institucijomis.

Vėliau jį tvirtins Vyriausybė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min