Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 11d. 19:30

Vyrų ir moterų mokslo daktarų algų skirtumai beviltiški: kokių turime priešnuodžių šiai problemai spręsti?

Laboratorijoje Diskriminacijos radaras
123rf nuotr. / Laboratorijoje

Doktorantūros studijas baigę vyrai uždirba vidutiniškai 25 proc. (arba 417 Eur prieš mokesčius) daugiau negu tokį pat išsilavinimą įgijusios moterys. Mokslo (meno) doktorantūrą baigusių vyrų pajamų vidurkis buvo 2076 Eur, moterų – 1659 Eur. Moterų pajamų vidurkiai buvo mažesni nei vyrų visose mokslo (meno) srityse.

Tokius rodiklius atskleidžia Vyriausybės strateginės analizės centro („Strata“) tyrimas „Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius“, 2019 m.

Grafikas
Grafikas

Atotrūkį gali lemti skirtingų priežasčių visuma

Moterys sudaro beveik 60 proc. doktorantūros studijų absolventų. Pagal moterų, įgyjančių daktaro laipsnį, dalį esame ketvirti Europoje. Vis dėlto moterų ir vyrų, baigusių trečios pakopos studijas, pajamų skirtumai yra pastebimai didesni negu bendras šalyje dirbančių moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis.

„Strata“ tyrimo rezultatai šių skirtumų nepaaiškina, tačiau, galima teigti, tokį skirtumą lemia skirtingų priežasčių visuma. Atotrūkis gali būti susijęs su karjeros pasirinkimais mikrolygmeniu: ekonominės veiklos sektoriaus, kuriame dirbama, pelningumas, pasirinkta darbovietė, pareigos, į kurias kandidatuojama, pasitikėjimas savo kompetencija, derantis dėl atlyginimo, ambicija siekti vadovaujančios pozicijos, sprendimas, kokia etato dalimi dirbti, ir kitos priežastys. Taip pat galima paminėti, kad daugiau nei pusė doktorantūros absolventų po studijų baigimo lieka dirbti mokslo ir studijų institucijose, o profesinę, mokslinę ir techninę veiklą vykdančioms įmonėms apskritai būdingas didesnis pajamų atotrūkis, negu pastebimas šalies ūkyje“, – komentuoja Kristina Masevičiūtė, Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ Mokslo politikos skyriaus vadovė.

Vertinant visų absolventų pajamas iš visų šaltinių pastebima, kad vyrų ir moterų pajamų skirtumas buvo didžiausias jauniausioje (iki 31 m.) grupėje (803 Eur/mėn) ir mažiausias 46–50 m. grupėje (88 Eur/mėn).

Grafikas
Grafikas

Mažiausi vyrų ir moterų pajamų skirtumai pastebimi tarp menų, humanitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros absolventų (atitinkamai 151 Eur, 220 Eur ir 237 Eur), didžiausi – tarp žemės ūkio, technologijų, fizinių ir biomedicinos mokslų absolventų (atitinkamai 728 Eur, 706 Eur, 466 Eur ir 444 Eur).

Pajamų skirtumas didesnis nei šalies ūkyje

Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ 15min pateiktame komentare atkreipiamas dėmesys į tai, kad skirtumas tarp moterų ir vyrų pajamų vertinant tik mokslo ir studijų institucijose dirbančius doktorantūros absolventus yra mažesnis nei vertinant visus doktorantus, tačiau didesnis nei šalies ūkyje: doktorantūros absolventų skirtumas bendrai 25 proc.; doktorantų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose, – 19 proc., šalies ūkyje – 14 proc.

Nagrinėjant Lietuvos statistikos departamento duomenis, galima pastebėti, kad profesinės, mokslinės ir techninės veiklos grupei 2018 m. buvo būdingas didesnis moterų ir vyrų pajamų skirtumas nei skirtumas pastebimas šalies ūkyje (atitinkamai 18 ir 13 proc.).

„Tendenciją, kad šiame sektoriuje moterų ir vyrų pajamų skirtumas didesnis, nei šalies ūkyje patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai, parodę, jog doktorantūros absolventės (dirbančios mokslo ir studijų institucijose) vidutiniškai uždirba beveik penktadaliu mažiau nei absolventai vyrai“, – teigia K.Masevičiūtė.

Akademinėje srityje – mažesnis atotrūkis

Pasak jos, mokslo ir studijų institucijose yra oficialiai reglamentuojama pareigybių apmokėjimo tvarka. Tai galėtų būti viena iš priežasčių, dėl ko akademijoje pastebimas mažesnis atlyginimų atotrūkis, negu tiriant visų III pakopos absolventų atlyginimus.

Pagrindinėmis priežastimis, nulemiančiomis moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, anot K.Masevičiūtės, laikomos jų užimamos pareigybės ir etato dydis. Mokslo ir studijų institucijose įsidarbinusios doktorantūros absolventės moterys dažniau užima žemesnės kvalifikacijos pareigybes nei vyrai ir/arba dirba mažesniu etatu.

Moterys dažniau dirba asistenčių (moterų – 19 proc., vyrų – 17 proc.) bei lektorių (moterų – 53 proc., vyrų – 44 proc.) pareigybėse, tuo metu vyrai – dažniau užima docento (vyrai docentai – 38 proc., moterys – 28 proc.) pareigybę. Panaši situacija yra ir tada, kai analizuojamas moterų ir vyrų pareigybių pasiskirstymas tyrėjo pozicijoje – 29 proc. moterų užima jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigybę, o vyrų, užimančių šią pareigybę, yra 18 proc.

Grafikas
Grafikas

Rezultatus įvertino ekspertas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas 15min teigė, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad mažesnis moterų atlyginimas gali būti susiję su vidutiniškai mažesniu moterų etato dydžiu. Toks paaiškinimas, anot jo, kertasi tik su mokslo daktarų atlyginimais technologijų srityje.

„Čia, nors moterys dirba didesniu etatu, uždirba vis tiek mažiau nei vyrai. Kita priežastis – moterys daktarės dažniau eina žemesnės kvalifikacijos pareigas (asistentės, lektorės) nei vyrai, kurie dažniau nei moterys būna profesoriai ir docentai. Reiktų pačių akademiniame sektoriuje dirbančių moterų paklausti, kokios kliūtys sutrukdo pasiekti aukščiausias akademines pozicijas“, – atkreipia dėmesį D.Paulauskas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Donatas Paulauskas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Donatas Paulauskas

Anot jo, etato dydis gal ir gali paaiškinti didžiąją dalį atotrūkio, bet tuomet reiktų kelti klausimą, kodėl beveik visų mokslo krypčių daktarės (išskyrus technologijų ir socialinių mokslų) dirba mažesniu etatu.

„Pareigybinis atlyginimas aukštojo mokslo įstaigose paprastai yra apskaičiuojamas labai formalizuotai, bet gal ir čia egzistuoja atlyginimų diskriminacija? O galbūt moterys turi mažiau galimybių dalyvauti moksliniuose projektuose ir tyrimuose? Galbūt nesudaromas reikiamas dėstymo krūvis? Galbūt yra ir toliau siekiančių priežasčių – moterų daromi karjeros pertrūkiai dėl vaiko priežiūros, neužtikrintos šeimos ir darbo derinimo galimybės? Ypač turint galvoje, kad moterų ir vyrų pajamų ir etato dydžio atotrūkis didžiausias amžiaus grupėje iki 31 metų“, – komentuoja D.Paulauskas.

Pasiūlymai, kaip spręsti problemą

Problema aiški ir identifikuota, tačiau ar ieškoma būdų jai spręsti?

Mokslo ir studijų institucijose įsidarbinusios doktorantūros absolventės dažniau dirba žemesnės kvalifikacijos pareigybėse ir/arba mažesniu etatu.

„Šios priežastys dažnai lemia pajamų atotrūkį. Įdarbinant naujus darbuotojus šių įstaigų administracijoms rekomenduojama užtikrinti, kad vyrai ir moterys turėtų tokias pat galimybes užimti aukštesnes pozicijas ir įsidarbinti panašia etato dalimi. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad teisinės lygybės užtikrinimas nėra pakankama priemonė siekiant mažinti pajamų atotrūkį. Reikalingas ir moterų skatinimas siekti aukštesnių pozicijų, sąlygų dirbti visu etatu sudarymas, stereotipinio mąstymo apie vyriškas ir moteriškas profesijas atmetimas. Tokios priemonės galėtų būti diegiamos nacionaliniu lygiu, kadangi pajamų atotrūkis nėra vien mokslo ir studijų institucijoms būdinga problema“, – aiškina K.Masevičiūtė.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

08:50
01:23
04:04

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min