Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyskupas M.Sabutis: „Lutheris, o ne Zuckerbergas sukūrė „postinimą“ ant sienos“

Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?
Karolinos Stažytės nuotr. / Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?
Šaltinis: 15min
1
A A

Lietuvos katalikų, liuteronų bei ortodoksų bažnyčių vadovai prie bendro diskusijų stalo? Toks vaizdas prieš šimtmetį būtų palaikytas ištrauka iš fantastinės knygos. Tačiau šiandien ieškoma sąlyčio taškų. Ir ne bet kur, o kavinėse, ten, kur eiliniai tikintieji ilsisi ir pramogauja. Kauno „Daugirdo“ viešbučio erdvėje įvyko dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?

Kauno arkivyskupijos kurija tęsia kauniečių dėmesį jau patraukusius, ne pirmus metus rengiamus susitikimus su kunigais kavinėse. Tačiau šiemet šie susitikimai turi ne tik atnaujintą pavadinimą – „Kunigai (ir ne tik) kavinėse“, bet ir kiek kitokį formatą. Tai – diskusijų vakarai, kuriais norima „eiti į žmones“, ten, kur jie ilsisi, pakviesti pabendrauti, padiskutuoti, o gal net atrasti, jog kai kada išankstiniai nusistatymai nepadeda plačiau pažvelgti į vieną ar kitą tikrovės reiškinį, kad galima ieškoti susikalbėjimo ir tuomet, kai nuomonės atrodo oponuojančios, o požiūriai – gana skirtingi.

Šiandien Lietuvoje 56-iose parapijose (kelios parapijos – Šiaurės Amerikoje ir Vokietijoje) priskaičiuojama apie 25 000 liuteronų evangelikų.

Pirmajame susitikime, surengtame „Daugirdo“ viešbučio kavinėje, dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis bei Lietuvos ortodoksų bažnyčios kunigas Vitalijus Mockus. Kiekvienas jų atvirai prakalbo apie tai, su kokiais stereotipais susiduria, kiekvienas jų bandė atrasti priežasčių katalikų, liuteronų bei ortodoksų bendrystei.

Martinas Lutheris – lyg Markas Zuckerbergas?

Diskusijoje netrūko ir šmaikščių palyginimų bei juokingų asmeninių potyrių. Štai vyskupas M.Sabutis, pristatydamas liuteronybės pradžią, netgi sugretino „Facebook“ kūrėją Marką Zuckerbergą su vienuoliu Martinu Lutheriu.

Karolinos Stažytės nuotr./Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?
Karolinos Stažytės nuotr./Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?

„Šiemet švęsime 500 metų reformacijos jubiliejų. 1517 m. daktaras vienuolis Martinas Lutheris prikalė savo garsiąsias, prieš indulgencijas, vėlyvųjų viduramžių papročius nukreiptas 95 tezes ant Vitenbergo pilies durų. Tuomet ant jų buvo kalami įvairūs pranešimai. Tai tarsi tų laikų „Facebook“. Martynas atliko pirmąjį savo „postą“, tačiau jis buvo esminis. Patarčiau ir mums taip elgtis – pranešimus „Facebook“ skelbti retai, bet „iš esmės“, – gausiai į diskusiją susirinkusius kauniečius privertė nusišypsoti M.Sabutis.

Tai buvo liuteronybės pradžių pradžia. Šiandien Lietuvoje 56-iose parapijose (kelios parapijos – Šiaurės Amerikoje ir Vokietijoje) priskaičiuojama apie 25 000 liuteronų evangelikų. Prieš pasaulinius karus jų buvo kur kas daugiau – apie 250 000.

„Vadinkite mane krikščionimi. Toks ir esu. Dažnai sulaukiu iš kitų klausimų, ar mes taip pat turime kryžių, kokias šventes švenčiame. Yra ir tokių, kurie laiko mus katalikų bažnyčios ordinu. Daug priešybės kyla iš nežinojimo“, – patikino Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas.

Mindaugas Sabutis
Mindaugas Sabutis

Dėl katalikų ortodoksas atsisakė sutanos

O štai Lietuvos ortodoksų bažnyčios kunigui V.Mockui dėl skirtingų krikščionybės šakų painiojimo teko atsisakyti ir sutanos nešiojimo.

„Nuolat vilkėdavau sutaną. Tai daryti įpareigojo tikėjimas. Po to ėmiau nebevilkėti, nes gerbiu katalikų dvasininkus. Kas nutiko? Pirkau parduotuvėje „pampersus“ ir pastebėjau, kaip į mane, vilkintį sutaną, žiūri žmonės. „Žiūrėk, kunigas perka „pampersus“. O kaip jums sekasi nešioti sutaną?“, – į celibato taip pat nekaustomą liuteronų evangelikų vyskupą kreipėsi V.Mockus.

Ortodoksams 2017 m. – taip pat jubiliejiniai. Būtent 1317 m. kunigaikščio Gedimino iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta stačiatikių metropolija.

Jis paaiškino, jog jų krikščioniškosios šakos išpažinėjus reikėtų vadinti tarptautiniu vardu – ortodoksais. „Provoslavai“ – rusiškas vertimas, o „stačiatikiai“ – liaudiškas žodis. Buvo pastebėta, jog katalikai kaimo bažnyčiose sėdi, o ortodoksai – stovi, dėl to kaimiečių ir buvo jie praminti stačiai stovinčiais – stačiatikiais.

Ortodoksams 2017 m. – taip pat jubiliejiniai. Būtent 1317 m. kunigaikščio Gedimino iniciatyva Lietuvoje buvo įkurta stačiatikių metropolija.

„Vaikystėje turėjau kaimynų tiek reformatų, tiek katalikų. Visad puikiai sutardavome. Tiesa, painiavos būna. Esu Jėzuitų ordino narys, tad kartą iš vieno asmens sulaukiau pastebėjimo: katalikų bažnyčioje teko būti, bet jėzuitų – dar ne“, – juoko dėl kuriozinių situacijų neslėpė ir Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lionginas Virbalas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lionginas Virbalas

Anot jo, Romos popiežius palaiko bendrystę su liuteronais ir ortodoksai. Štai pernai Rusijos ortodoksų vadovas susitiko su popiežiumi Kuboje.

Kodėl bažnyčios nesujungiamos?

Sąlyčio taškų išties ieškoma, bet kodėl tuomet nenusprendžiama sujungti visų trijų krikščioniškųjų šakų? Kodėl vis dar reikalingos skirtingos bažnyčios? Atsakymą į šį klausimą susirinkusiems diskusijos dalyviams bandė pateikti V.Mockus.

„Turite šeimą? Pasitaiko susipykti su artimaisiais, taip? Ar lengva būna susitaikyti po savaitę trukusio nekalbėjimo? Sunku. Įsivaizduokite, kad religijos atžvilgiu tas nekalbėjimas truko šimtmečius. Kiekviena bažnyčia nuėjo tam tikrą kelią, įgijo savitą patirtį. Negali to nubraukti tik deklaratyviais susivienijimais. Tiek katalikai, tiek liuteronai, tiek ortodoksai turi vienodą požiūrį į šeimą, gyvybę. Daugelyje sričių egzistuoja vienybė. Dievui padedant, prieisime ir prie šventinės bendrystės“, – paaiškino Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas.

Pasak M.Sabučio, vis dar egzistuoja daug ne dogmatinių, o papročių skirtumų. Štai liuteronybė garsėja giesmėmis. Kai reikia ruošti giesmynus, pakeisti juose kokį žodį, kyla emocijų.

Karolinos Stažytės nuotr./Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?
Karolinos Stažytės nuotr./Dvasininkų diskusija: kodėl Dievas yra vienas, o bažnyčių – daug?

Susirinkusiems į diskusiją kauniečiams buvo suteikta proga užduoti klausimų. Ne vienas jų savuosius adresavo būtent liuteronų vyskupui, pvz., kodėl evangelikai neturi išpažinties?

„Asmeninė išpažintis egzistuoja, tik ji nėra privaloma. Ji buvo apnykusi, tačiau nepanaikinta. Dažniausiai išpažinties pageidauja moterys po abortų ar grįžusieji iš karo“, – patikino M.Sabutis.

Kauno arkivyskupas metropolitas L.Virbalas taip pat pabrėžė, jog katalikai garbina Dievą, bet gerbia Mariją. Dievo apreiškimas yra vienintelis, visi kiti – privatūs. Jie nėra tikėjimo esmė.

Dievą garbina, Mariją – gerbia

O kaip liuteronų vadovas vertina įvairius Mergelės Marijos apsireiškimus, jei liuteronybėje nėra jos kulto? Juk tam tikrų apsireiškimų atveju buvo aptikta net daiktinių įrodymų.

„Mūsų požiūris į Mergelę Mariją nesikeitė. Turime jos garbei švenčių. Tikime, jog Marija kartu su šventaisiais meldžiasi už mus. Tik kreipiamės į ją kitaip. Nėra kulto, tik pagarba. Ji – nuolankumo Dievui pavyzdys, Dievo motina. Apsireiškimų žymės mums įdomu. Svarbu, kokią žinią jos skleidžia. Jei susijusią su dabartiniais laikais – abejojame, jei apsireiškimais kviečiama atsisukti į Kristų – viskas kiek kitaip“, – patikino M.Sabutis.

Kauno arkivyskupas metropolitas L.Virbalas taip pat pabrėžė, jog katalikai garbina Dievą, bet gerbia Mariją. Dievo apreiškimas yra vienintelis, visi kiti – privatūs. Jie nėra tikėjimo esmė. Paliekama tikinčiųjų valiai nuspręsti, tikėti ar ne.

Žmoną galinčių turėti M.Sabučio bei V.Mockaus klausytojai taip pat pasiteiravo, kaip pavyksta suderinti pašaukimą šeimai ir bažnyčiai? Ortodoksų vadovas į tai atsakė šmaikščiai: „Jei kunigo šeima yra krikščioniška, kartu būna bažnyčioje, viskas gerai. Jei žmona nėra pagalbininkė vyro tarnystėje – visko pasitaiko. Seminarijoje juokaudavome, kad reikia susirasti tokią žmoną, kuri trečiadieniais ir penktadieniais ant stalo grietinės nepadės.“

Kuo skiriasi pamaldos?

Dvasininkai išskyrė ir pamaldų skirtumus. Štai liuteronų liturgija – viduramžių duotybė, pakoreguota XVI a. Išskirtinumas – visuotinis giedojimas (giesmių – net 580) ir jokių mišių be pamokslo. O štai ortodoksų pamaldose svarbu tai, kas vyksta valandą prieš jas ir po jų – ritualinė dalis, kurios tikintieji nemato: atnašų paruošimas, mirusiųjų vardijimas ir pan.

Vienas klausytojų uždavė klausimą, ar gali jis komuniją priimti tiek per liuteronų, tiek per katalikų, tiek per ortodoksų mišias, ar tai daryti griežtai draudžiama. L.Virbalas jam atsakė, jog leidžiama ortodoksų bažnyčioje priimti komuniją, jei tuo metu negalima pasiekti katalikų kunigo.

„Būdami prie altoriaus, priimame ir tos bažnyčios mokymą. Negalime priimti tik eucharistijos. Mokymas skirtas sieloms įžengti į amžinybę. Tai – atsakomybė“, – atsakė M.Sabutis.

Jam pritarė ir V.Mockus: „Kito tikėjimo asmeniui komunijos neduodame ne dėl to, kad būtų gaila. Turime išlikti paklusnūs savajai bažnyčiai. Egzistuoja trys būdai priimti komuniją ortodoksų bažnyčioje. Pirmas, kai nesi krikštytas. Ortodoksas pakrikštytas kartu gauna ir sutvirtinimo sakramentą. Net ir būdamas kūdikiu gali jau atlikti komuniją. Antras būdas gauti sutvirtinimo sakramentą, kai esi krikštytas, bet pasiklydęs. Trečias – per atgailą ir komuniją. Formaliai gali priimti kitos bažnyčios komuniją, jei esi krikštytas ir sutvirtintas, bet tai reikš, kad nebesi katalikas.“

Kitas dvasininkų susitikimas su kauniečiais įvyks Vilniaus g. veikiančioje „Vero Cafe“ kavinėje vasario 23 d. Diskusijos tema – „Aš – savo likimo kalvis?“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min