Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žada dar vieną emigracijos bangą

„15min“ kalbinti specialistai sakė, kad emigracija iš Lietuvos šiemet didės ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl socialinių, psichologinių priežasčių.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / „15min“ kalbinti specialistai sakė, kad emigracija iš Lietuvos šiemet didės ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl socialinių, psichologinių priežasčių.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje pernai užfiksuotas rekordinis emigrantų srautas, tačiau įvairių sričių specialistai įspėja, kad šiemet laukia dar viena, gal net didesnė emigracijos banga, kurią lems ne tik sudėtinga ekonominė šalies situacija.

Anot sociologo Vlado Gaidžio, įvairių apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų turi bent vieną šeimos narį, dirbantį užsienyje. „Nėra jokio pagrindo manyti, kad emigracijos srautas mažės“, – „15min“ sakė V.Gaidys.

Jam antrino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „2010-ieji bus nedaug geresni nei 2009-ieji. Pagerėjimo darbo rinkoje galima tikėtis 2011 metais ir tai ne jų pradžioje“, – kalbėjo G.Nausėda.

Jo teigimu, Lietuvos ekonomika atsigaus negreitai, todėl įmonės stengsis verstis su mažesniu darbuotojų skaičiumi. „Be to, rinktis emigraciją kartais verčia mažas atlyginimas, kurio neužtenka pragyvenimui“, – dėstė pašnekovas.

„DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis prognozavo, kad nedarbo lygis šių metų kovą gali pasiekti 20 proc. „Metų pabaigoje jis bus kiek mažesnis. Gal 16 proc., – svarstė R.Rudzkis. – Nemanau, kad emigracija mažės. Šiemet bus pats pikas. Pernai buvo tik paruošiamieji darbai.“

Tiek G.Nausėda, tiek R.Rudzkis pažymėjo, kad Vakarų Europa atsigauna greičiau nei Lietuva. „Čia – naktis prieš aušrą, o ten perspektyvos jau gerėja“, – pabrėžė G.Nausėda. Anot jo, kiek sunkiau atsigauna anksčiau tarp lietuvių emigrantų populiarios šalys Didžioji Britanija, Airija.

Geresnė situacija – Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Prancūzijoje. „Aišku, čia yra kalbos barjeras, bet tai ne pagrindinė problema. Todėl manau, kad šios šalys gali nuvilioti daug darbo jėgos ir iš Lietuvos, ir iš kitų Baltijos šalių“, – sakė G.Nausėda.

Jie juk išvažiuoja ne dėl kokių nors užgaidų, bet dėl to, kad pragyventi čia neturi galimybių, – sakė V.Gaidys.

Išvykti skatina ne tik ekonomika

Sociologas V.Gaidys pabrėžė, kad emigracijos srautą šiemet didins ne tik sudėtinga ekonominė Lietuvos situacija, bet ir tai, kad išvažiuoti dirbti į svetimą šalį tampa vis lengviau. „Užsienyje yra draugų, pažįstamų. Be to, yra infrastruktūra: įvairūs leidiniai, internetiniai puslapiai, kuriuose lietuviškai gali sužinoti, kur vykti, kiek kas kainuoja. Užsienyje yra lietuviškų parduotuvių, kuriose galima ir kraujinės dešros, ir šaltienos susirasti“, – svarstė sociologas.

Be to, jo teigimu, apklausų duomenys rodo, jog į emigrantus dabar dažniau žiūrima teigiamai. „Jie juk išvažiuoja ne dėl kokių nors užgaidų, bet dėl to, kad pragyventi čia neturi galimybių“, – aiškino V.Gaidys. Anot jo, prastesnė nuomonė vyrauja tik apie tuos emigrantus, kurie išvažiuodami vaikus palieka prižiūrėti seneliams ar kitiems giminaičiams.

Psichologas Linas Slušnys patikino, kad emigracija, kai bent vienas iš tėvų palieka vaikus, šeimoms kenkia ypač. „Tokiu atveju bent vienas iš tėvų tampa virtualus, – pastebėjo L.Slušnys ir pridėjo, kad emigravę tėvai praranda ryšį su vaikais: – Atsiranda konfliktų, tėvai nori turėti įtaką vaikams, o vaikai to nesupranta.“

„Pjauna“ tėvynės ilgesys

Dar viena problema, su kuria susiduria emigrantai, pasak L.Slušnio, yra tėvynės ilgesys. „Žmogui kartais sunku suvokti archetipinį paveldą: kad gimdamas jis atsineša kalbą, pojūtį, kas yra jo žemė“, – kalbėjo psichologas. Anot jo, sunkiausia tiems emigrantams, kurie neigia tą archetipinį paveldą ir per jėgą bando pritapti naujoje aplinkoje.

Pritapti esą ne visuomet būna lengva. „Emigrantai būna arba naujieji airiai, arba naujieji amerikiečiai, arba tiesiog užsieniečiai, bet ne tos tautos, prie kurios bando pritapti, atstovai. Todėl gerai daro tie, kurie laikosi bendruomenėmis. Ir pagarba tokiems žmonėms didesnė“, – aiškino psichologas.

Paklaustas, ar žmonėms sunku apsispręsti emigruoti į kitą šalį, L.Slušnys sakė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. Esą priimti tokį sprendimą lengviau tiems, kuriems namai nėra didžiausias prioritetas, jei sunku finansiškai, jeigu yra viltis kada nors grįžti į tėvynę. „Sunkiau tiems, kuriems svarbūs namai, svarbi aplinka, kurioje užaugo“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvą palieka su pykčiu

L.Slušnys taip pat užsiminė girdėjęs tokių atvejų, kad lietuviai gimtąją šalį palieka su pykčiu, savotiškai keršija nežinia kam dėl prastų gyvenimo sąlygų. „Tačiau galiausiai žmogus atkeršija sau“, – perspėjo psichologas.

Jis priminė, kad į kitas šalis emigravę lietuviai, kol įsitvirtina, neretai ryžtasi gyventi ir dirbti daug prastesnėmis sąlygomis nei Lietuvoje. Tačiau tėvynėje dirbti prastesnius darbus ar bent laikinai gyventi prastesniame būste nenori.

„Atseit priklausiau geram socialiniam sluoksniui, todėl negaliu susimažinti ir gyventi pusrūsyje. O ten iki pusrūsio lygio susimažinti gėdos nelieka. Jei su tokiu pat užsidegimu tikslų siektų čia, pasiektų daugiau nei ten. Čia mano asmeninė nuomonė“, – sakė L.Slušnys.

Kitas klausimas, pasak jo, kai šalį palieka savo sričių specialistai. „Tada nėra apie ką kalbėti. Užsienyje geresnės gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, emigruodami gydytojai kelia sąlygas, kad galėtų išvykti su šeima, o ten dirba normaliomis sąlygomis, turi kada keliauti, paskaityti knygą“, – pasakojo L.Slušnys.

Galiausiai jis pridūrė manantis, kad Lietuvos šiemet laukia didesnė nei pernai emigracijos banga. „Kol žmonės emociškai nepasijaus gerai, tol emigruos“, – pažymėjo psichologas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min