Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemė kenčia, bet piktadarių neužmiršta: po 50 metų gailėsimės, kad gimėm?

Justinas Kilpys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Justinas Kilpys
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau stiprės.

Net tuojau pat ėmusis griežtų klimato kaitos kontrolės priemonių ir iki minimumo sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, 1,5 laipsnio pasaulinio atšilimo nepavyktų išvengti. Tačiau sustabdę klimato kaitą 2 laipsnių ribose dar galėtume prisitaikyti prie pasekmių.

Tuo metu didesnis pasaulio temperatūros kilimas išprovokuotų nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas.

Europai prognozuojamas susidūrimas su dideliais ekonominiais ir socialiniais nuostoliais dėl karščio bangų, kurios lems padidėjusį susirgimų skaičių, sumenkusį derlių, gaisrus miškuose. Mažesni gruntinio ir upių vandens ištekliai bei padidėjęs poreikis didins geriamo vandens trūkumo riziką. Kiek mažesnė yra tik potvynių sukeltų ekonominių ir socialinių nuostolių rizika.

Skumbrių vis mažėja ES teritoriniuose vandenyse, tačiau daugėja Islandijos ir Farerų salų ekonominėje zonoje.

Šiaurės Amerikoje didžiausią grėsmę kels gaisrai, Afrikoje ir Azijoje – sausros ir karščio bangos. Tuo tarpu Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai kentės nuo potvynių, o poliarinių regionų gyventojai – ledynų tirpsmo padarinių.

Vis didesni nuostoliai laukia žuvininkystės sektoriaus, kuris patenka į itin didelės rizikos zoną. Taip pat dažnės, sunkės ir ilgės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.

Konfliktai dėl žuvies ir jūros gėrybių

Pasaulio temperatūra jau dabar yra pakilusi 0,85 laipsnio. Ir to užtenka, kad žmonės kasdieninėje veikloje pajustų klimato kaitos padarinius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys pristatė du scenarijus, kaip atrodytų pasaulis, jei vidutinė temperatūra dar labiau pakiltų.

Tai turėtų įtakos vandenynams ir žuvies ištekliams, žemės ūkiui, naujų ligų, gyvūnų bei augalų rūšių plitimui, potvynių grėsmei Lietuvoje ir pasaulyje, turizmui ir tradiciniams verslams, energetikai, ekonomikai ir visuomenei.

„Pirmiausia nukenčia ekosistemos, o tik po to žmogus. Kaip pavyzdį pateikčiau Šiaurės jūros skumbres, kurių populiacija traukiasi į Šiaurės Vakarus. Jų vis mažėja ES teritoriniuose vandenyse, tačiau daugėja Islandijos ir Farerų salų ekonominėje zonoje. 2010 metais islandai pareiškė: daugėja žuvų, todėl mes sugausime daugiau. Kilo didžiulis konfliktas dėl žvejybos kvotų: ES su Islandija nesusitarė, todėl 2012 metais dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo net 8 bendrovės prarado sertifikatus skumbrių produktams, o tai reiškia sumažėjusį konkurencingumą. Tačiau niekas nekalba, kodėl tos skumbrės pradėjo plaukti į Šiaurės Vakarus? Atsakymas labai paprastas – dėl klimato kaitos ir kylančios vandens temperatūros“, – paaiškino klimatologas, pranašaudamas, kad tarpvalstybinių konfliktų dėl žuvies ir kitų jūros gėrybių išteklių ateityje pasitaikys vis dažniau.

123FR nuotr./Žvejys
123FR nuotr./Žvejys

Dėl vandenyno temperatūros augimo ir deguonies kiekio mažėjimo rūšys migruoja į šaltesnius vandenis, todėl tikėtina, kad 2051–2060 metais žuvų ištekliai tropikuose sumažės 40–60 proc., o vidutinėse platumose padidės 30–70 proc.

Maisto stygius paaštrina socialines problemas

Per pastaruosius dešimt metų kviečių derlius pasaulyje sumažėjo 2 proc., kukurūzų – 1 proc. Kol kas nepastebima jokių ryžių ir sojos derliaus pokyčių, bet prognozuojama, kad ir jis ateityje sumenks.

Rusijai paskelbus, kad ji neparduos savo grūdų užsienio šalims, pasaulinėje rinkoje iš karto pakilo grūdų kainos, o tai reiškė ir maisto produktų brangimą.

„2010 metais Rusijoje buvusi sausra, todėl gautas trečdaliu mažesnis grūdų derlius. Atrodytų, nieko tokio. Tačiau Rusijai paskelbus, kad ji neparduos savo grūdų užsienio šalims, pasaulinėje rinkoje iš karto pakilo grūdų kainos, o tai reiškė ir maisto produktų brangimą. Tai labai pajuto skurdžios šalys. Mokslininkai kelia prielaidą, kad žmonėms negalint nusipirkti maisto ir įtampai augant, Afrikoje kilo socialiniai neramumai, išvirtę į Arabų pavasarį“, – įvykių paraleles išvedė J.Kilpys.

Klimato kaita neretai pagilina jau egzistuojančias socialines ir ekonomines problemas. Socialines įtampas dar labiau pagilina migravimas iš klimatui jautrių zonų. Maisto išteklių mažėjimas gali sukelti konfliktus tarp skirtingų valstybių.

Smūgis ir tradiciniams verslams

IPCC ataskaitoje sakoma, kad nesuvaldžius klimato kaitos procesų, žemės ūkio žemėlapis gali iš esmės pasikeisti.  

Skaičiuojama, kad iki 2100 metų bus pasiekta riba, kad derlius sumažės 70 proc. žemės ūkio plotų, o kai kurios dabar visai derlingos vietovės iš viso nebetiks žemės ūkiui.

„Dėl pasikeitusio kritulių kiekio ir dažnesnių sausrų 2030 metais didžiojoje dalyje Lenkijos, Vokietijoje, taip pat ir Lietuvoje grūdų derlius gali sumažėti 20 proc.“ – mokslininkų išvadas pateikė klimatologas.

Užtat suomiai paskaičiavo, kad XXI amžiaus pabaigoje jie jau galės auginti kukurūzus, bent jau pašarinius – tai tikrai.

„Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Vynuogynas Prancūzijoje
„Žmonės“/Mariaus Žičiaus nuotr./Vynuogynas Prancūzijoje

Besikeičiantis klimatas gali suduoti smūgį ir tradiciniams verslams – spėjama, kad Europoje keisis vynuogių auginimo regionai. Kai kuriose vietovėse teks keisti vynuogių rūšis.

„Pagal daugelį klimato scenarijų Burgundijoje nebebus galima auginti Pinot Noir vynuogių, todėl regionas praras savo tradicinį išskirtinumą“, – svarstė J.Kilpys.

Potvynis gresia ir Domeikavai

Dėl vandenyno lygio kilimo apie 271 mln. žmonių šiuo metu yra įsikūrę pavojingoje zonoje.

„Jie gali būti užlieti įvairių audrų ir potvynių metu, kaip, pavyzdžiui, Venecija 2008 metais“, – priminė J.Kilpys.

3 mln. europiečių gyvena toje zonoje, kuri gali būti užtvindyta, o iki 2100 metų tokia grėsmę pajus 5,5 mln. europiečių.

2050 metais žmonių, gyvenančių pavojingoje zonoje, skaičius jau gali siekti 345 mln.

„3 mln. europiečių gyvena toje zonoje, kuri gali būti užtvindyta, o iki 2100 metų tokia grėsmę pajus 5,5 mln. europiečių. Nesiimant jokių prisitaikymo priemonių, 2100 metais nuostoliai dėl vandens lygio kilimo gali siekti 17 mlrd. eurų per metus”, – liūdną ateities perspektyvą brėžė klimatologas.

Paskaičiuota, kad Lenkijoje dėl Baltijos jūros lygio kilimo gali būti paveikti 240 tūkst. žmonių. Potvynio grėsmę vis dažniau kels ne tik Vysla, bet ir Dunojus, Reinas, Elbė ir kt.

123rf.com/Venezijos žymusis tiltas
123rf.com/Venecija

„Pokyčių galima tikėtis ir Lietuvos kurortinėse zonose, – įspėjo pranešėjas. – Šiemet Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė potvynių grėsmių žemėlapius. Domeikavoje, Kauno rajone naujai užstatytame nuosavų namų kvartale, potvynio tikimybė siekia 1 proc. Tai reiškia, kad toks potvynis pasitaiko kartą per šimtą metų. Dėl klimato kaitos potvynių potvynių dažnumas intensyvės ir bus kartą per 70 metų.“

Turistai keliaus ten, kur yra vandens

Mokslininkai prognozuoja, kad keičiantis klimatui Europoje keisis turistiniai maršrutai. Tikėtina, kad turistų skaičius pietuose mažės, o šiaurėje – augs. Nukentės ir slidinėjimo kurortai.

Vyresnio amžiaus poilsiautojai rinksis Šiaurės kurortus, o pietinių kraštų populiarumas nuslūgs. Alpėse gali imti trūkti sniego, todėl teks arba gaminti dirbtinį, arba nutraukti veiklą.

„Pietuose temperatūros pokyčiai bus didesni, regioną kamuos karščiai, pradės trūkti vandens. Todėl vyresnio amžiaus poilsiautojai rinksis Šiaurės kurortus, o pietinių kraštų populiarumas nuslūgs. Alpėse gali imti trūkti sniego, todėl teks arba gaminti dirbtinį, arba nutraukti veiklą“, – svarstė J.Kilpys.

Didėjant užsienio turistų skaičiui išaugs tikimybė įvežti naujų ligų ir virusų.

Sumažės išlaidos šildymui, bet išaugs vėsinimui

Europoje daugės invazinių augalų ir gyvūnų rūšių. Jau dabar pastebima, kad plečiasi kraujasiurbių vamzdžių – uodų ir erkių – arealai.

Lietuvoje fiksuojama vis daugiau šiltesnio klimato zonos šalims būdingų svetimžemių grybų rūšių. Iš Australijos į Lietuvą patekęs saprotrofas Clathrus archerii Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2011 metais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Didysis baltasis garnys
AFP/„Scanpix“ nuotr./Didysis baltasis garnys

„Baltasis garnys 1980 metais buvo pastebėtas prie Juodosios jūros, 1990 metais – Pietų Baltarusijoje, o 2000-aisiais – jau ir Lietuvoje. Paskaičiuota, kad per XXI amžiaus pabaigoje paukščių žiemojimo vietos Europoje pasislinks apie 500 km į Šiaurės rytus“, – pasakojo J.Kilpys.

Prognozuojama, kad dėl kylančios temperatūros mažės energijos kiekis, sunaudojamas šildymui, tačiau didės vėsinimui. Skaičiuojama, kad Europoje dienų skaičius, kai reikalingas šildymas, iki 2050 metų sumažės 11–20 proc. Tuo metu vėsinimo poreikis iki 2100 metų išaugs 74–118 proc.

Dirba ekspertai

IPCC ataskaitoje apibendrina daugiau nei 12 000 mokslo darbų – dvigubai daugiau nei ankstesnėje 2007 m. ataskaitoje.  

Ataskaitą rengė 309 vadovaujančiųjų autorių ir redaktorių iš 70 šalių, jiems talkino daugiau nei 400 padedančiųjų autorių, taip pat buvo atsižvelgiama į daugiau nei 1700 ekspertų ir vyriausybių atstovų pastabas.

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min