Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemės ūkio ministerijos galvos skausmu tapęs žuvų aukcionas – pinigus ryjanti juodoji skylė

Žuvininkystės produktų aukcionas užverstas dėžėmis menkių. Jų realizuoti taip greitai, kaip pageidauja žvejai, nepavyksta.
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. / Žuvininkystės produktų aukcionas užverstas dėžėmis menkių. Jų realizuoti taip greitai, kaip pageidauja žvejai, nepavyksta.
Šaltinis: 15min
3
A A

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netrukus ketina Valstybės turto fondui perduoti daug metų iš skolų neišbrendantį Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną (KŽPA). Aukciono istorija gali būti pavyzdžiu, kaip galima lengva ranka ištaškyti milijonus eurų Europos Sąjungos (ES) paramos ir šimtus tūkstančių biudžeto lėšų.

Ši bendrovė savininkei ŽŪM tapo tikru galvos skausmu: nors į ją buvo metamos didelės ES ir biudžeto lėšos, pinigai tarytum nuskęsdavo neatnešę jokios naudos.

Ir pinigų skandinimas dar nesibaigė – ŽŪM neseniai aukcionui nusprendė skirti 200 tūkst. eurų, kad šis nebankrutuotų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Markauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Bronius Markauskas

Apie tai, kad ministerija gali atsisakyti kai kurių jai priklausančių įmonių, „valstietis“ Bronius Markauskas ėmė kalbėti dar prieš tapdamas žemės ūkio ministru.

„Įmonė kuo toliau, tuo labiau grimzta į skolas. Kalbėjau su premjeru ir finansų ministru, kad geriausia išeitis būtų tą įmonę privatizuoti. Keistai iš šalies atrodo, kad valstybė užsiima žuvų perdirbimu“, – 15min yra sakęs B.Markauskas.

ES paramos siurblys

Sprendimas dėl KŽPA buvo priimtas dar 2004-aisiais, įsakymą dėl bendrovės įsteigimo pasirašė tuometis žemės ūkio ministras, tuomet dar egzistavusiems socialliberalams priklausęs Jeronimas Kraujelis.

Steigiant valstybinę įmonę viltasi, kad ji užtikrins griežtesnę Baltijos jūros žuvų išteklių kontrolę, pagyvins prekybą žuvimis.

Smeltalės upės žiotyse netoli Kuršių marių įkurtas KŽPA pradėjo veikti 2007 metais, jo statybos kainavo 1,6 mln. eurų: du trečdaliai šios sumos – Europos Sąjungos fondų lėšos, likę – valstybės biudžeto.

15min.lt nuotr./Iš Žuvininkystės produktų aukciono norima susigrąžinti apie 5,6 mln. Lt, skirtų iš Europos Sąjungos fondų.
15min.lt nuotr./Iš Žuvininkystės produktų aukciono norima susigrąžinti apie 5,6 mln. Lt, skirtų iš Europos Sąjungos fondų.

Vasarį buvo baigta KŽPA rekonstrukcija, kuri atsiėjo dar 1,4 mln. eurų ES lėšų. Taip, gelbėdamasi nuo bankroto, įmonė metėsi į žuvies perdirbimo sritį.

Tačiau ŽŪM nesibaimina, kad ES investicijos gali sutrukdyti privatizuoti įmonę.

„Nemanome, kad dėl akcininko pasikeitimo turėtų kilti problemų, tačiau, žinoma, apie tai dar bus kalbama su Nacionaline mokėjimo agentūra. Planuojama, kad viena iš privatizavimo sąlygų bus pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų visiškas įvykdymas iki projekto pabaigos “, – teigiama 15min atsiųstame ŽŪM atsakyme.

Tai reiškia, kad aukcioną nusprendusi įsigyti bendrovė pirkimo sutartyje turės įsipareigoti kurį laiką išlaikyti tą pačią veiklą, antraip valstybei tektų sugrąžinti gautą ES paramą.

Bendrovės padėtis kasmet vis blogėjo

ŽŪM 15min pateikti duomenys rodo, kad įmonės padėtis pastaruosius penkerius metus tik prastėjo.

2011 metais aukcionas dar sugebėjo gauti šiek tiek grynojo pelno – 26 tūkst. eurų, o vėliau skylė KŽPA kišenėje tik gilėjo. Jei po metų nuostolis tebuvo 7 tūkst eurų, tai 2013-aisiais jis jau siekė 49 tūkst. eurų, po metų paaugo iki 71 tūkst. eurų, o 2015 metais dar ūgtelėjo iki 89 tūkst. eurų.

KŽPA finansinė padėtis
KŽPA finansinė padėtis

2016-ieji aukcionui buvo patys prasčiausi – per pirmus devynis mėnesius KŽPA jau turėjo 162 tūkst. eurų „minusą“, tiesa, reikėtų pažymėti, kad pernai didžiausios per penkerius metus buvo ir įmonės veiklos sąnaudos.

Ką kaltinti dėl nuostolių?

ŽŪM turi paaiškinimą, kodėl bendrovė dirba nuostolingai. Ministerijos specialistų parengtuose atsakymuose 15min pabrėžiama, kad iki 2015-ųjų pagrindinė bendrovės veikla buvo tarpininkavimas parduodant žuvį.

Žvejybos įmonės Baltijos jūroje 80 proc. sugautos žuvies privalėjo parduoti per aukcioną, ir bendrovė už tarpininkavimo paslaugą gaudavo 6,5 proc. pajamų.

Aukciono gyvavimas tiesiogiai priklausė nuo sugaunamos žuvies kiekio Baltijos jūroje.

Jos sąnaudoms padengti reikėjo, kad per aukcioną būtų parduodama mažiausiai 1,5 tūkst. tonos žuvies per metus. Tačiau sugaunamos žuvies kiekiai nuo 2013 m. pradėjo sparčiai mažėti: 2013 metais sugauta ir per aukcioną parduota 1051 tona žuvies, o 2014 metais – tik 523 tonos.

J.Andriejauskaitės nuotr./Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pakeitė veiklos kryptį ir ėmėsi žuvies perdirbimo.
J.Andriejauskaitės nuotr./Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pakeitė veiklos kryptį ir ėmėsi žuvies perdirbimo.

Nuo 2015 metų nebeprivaloma didžiosios dalies Baltijos jūroje sužvejotų menkių parduoti per aukcioną, todėl ši veikla tapo tik simbolinė. Vykdant rekonstrukciją, bendrovės pajamos buvo gaunamos tik iš administracinių patalpų nuomos, tai lėmė prastus įmonės rodiklius.

Bendrovė žuvies perdirbimą bei produktų realizavimą pradėjo vykdyti tik nuo 2016 metų kovo vidurio. Veiklos pradžioje bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, rinkodaros sunkumais bei realizacijos problemomis.

„Rinkoje vyrauja pigi, šaldyta atvežtinė žuvis bei jos gaminiai, viešajame sektoriuje taip pat renkamasi kainos, bet ne kokybės santykis. Visi šie sunkumai ir lėmė šiuo metu susidariusią situaciją bendrovėje“, – teigiama atsakymuose.

Netrukus – 200 tūkst. eurų biudžeto lėšų injekcija

Aukcionas pastaruoju metu vėluoja atsiskaityti su žvejais, algų darbuotojams tenka laukti net kelis mėnesius. Todėl ŽŪM nusprendė bendrovės veiklos palaikymui iš ministerijos asignavimų investuoti 200 tūkst. eurų.

„Tokia lėšų suma iš dalies apsaugotų bendrovę nuo bankroto“, – teigiama ŽŪM 15min atsiųstuose atsakymuose.

B.Markauskas yra teigęs, kad bankrotas smogtų visiems – ir žvejams, ir aukciono darbuotojams ir valstybei, kuri turėtų grąžinti ES paramą.

Tai nebus pirmas kartas, kai ŽŪM biudžeto pinigais teko paramstyti leisgyvį aukcioną.

Tai nebus pirmas kartas, kai ŽŪM biudžeto pinigais teko paramstyti leisgyvį aukcioną.

2014-aisiais bendrovė gavo 29,8 tūkst. eurų pagalbą, kuri buvo panaudota išmokėti algoms.

2015 metų kovą aukcionas gavo beveik 100 tūkst. eurų investiciją, kuri buvo skirta gerinti gamybos rezultatus ir diversifikuojant veiklą. Anot ŽŪM, bendrovė už šias lėšas įsigijo transporto priemonę, krautuvus ir kitus įrenginius, atnaujino turimą kompiuterinę ir programinę įrangą.

Negana to, 2013-aisiais aukcionui valstybė perdavė naudoti 60 tūkst. eurų vertės ledo cechą. ŽŪM teigimu, sprendimas buvo grįstas tuo, kad be kitų paslaugų bendrovė jau teikė ir ledo pardavimo paslaugas žuvų pardavėjams ir supirkėjams – taigi buvo siekiama sudaryti galimybę bendrovei išplėsti savo veiklą ir padidinti parduodamo ledo kiekius.

Klaustukai dėl viešųjų pirkimų

Žuvų aukcionas pagarsėjo ne tik nuostolinga veikla – jį lydėjo ir nemalonumai dėl viešųjų pirkimų.

Pernai Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pirkdamas žuvies perdirbimo liniją, aukcionas grubiai pažeidė visas svarbiausias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: dalyvių kvalifikacijos reikalavimai ribojo konkurenciją, o aukcionas visiškai nesuko galvos dėl tiekėjo „Lavango Group“ pasiūlytos per didelės kainos.

Nors pirkimui buvo numatyta 493 tūkst. eurų suma, tiekėjas pasiūlė 578 tūkst. ir buvo pripažintas laimėtoju.

Nesklandumų dėl viešųjų pirkimų buvo ir statant KŽPA, ministerija net buvo užsimojusi grąžinti ES panaudotas lėšas, mat aukcionas be jokio konkurso panaudojo 289 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tačiau galiausiai teismas nusprendė, kad ES parama buvo panaudota teisėtai.

I.Ozturhan/15min.lt nuotr./Žuvininkystės aukciono vedėjas Mindaugas Kokoška.
I.Ozturhan/15min.lt nuotr./Žuvininkystės aukciono vedėjas Mindaugas Kokoška.

2015 metų pradžioje ministerija prokurorams „pridavė“ buvusį aukciono vadovą Mindaugą Kokošką, kurį įtarė sąmoningai žlugdžius įmonę, kad ši kuo greičiau bankrutuotų.

Tokį įspūdį ministerijos vadovai buvo susidarę peržvelgę kai kurias jo sudarytas sutartis. Tačiau ministerijos įtarimai nepasitvirtino, o teismas vėliau nusprendė, kad M.Kokoška iš aukciono vadovo pareigų atleistas neteisėtai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min