Gruodžio 27-ąją eidamas 81-uosius metus savo žemiškąją kelionę baigė panevėžiečiams puikiai žinomas nusipelnęs gydytojas, Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narys, Lietuvos garbės ortopedas-traumatologas, Vasario 16–osios signatarų giminių klubo narys, Lietuvos ir Panevėžio miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, ilgametis Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas ir Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys Darius Staugaitis.
Netekome puikaus žmogaus
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas su liūdėsiu sako, kad Panevėžys neteko puikaus žmogaus.
„Netekome puikaus žmogaus, aktyvaus ir vieno pirmųjų Sąjūdžio Panevėžyje veikėjo. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir visą medikų bendruomenę“, – užjaučia meras R.Račkauskas.
Dalyvavo ekspedicijoje
Apie iškilaus žmogaus netektį kalba ir tremtinių brolija „Lapteviečiai“. Jie rašo:
„Netekome iškilaus Žmogaus: mediko, patrioto, tremtinio, visuomenės veikėjo, D.Staugaičio. Kasmet su juo susitikdavome Rumšiškių liaudies buities muziejuje prie Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ žeminukės –jurtos. Iškentęs tremties prie Laptevų jūros siaubus ir šalčius, kur 1941 metais buvo ištremtas kartu su mama ir dviem broliais…“
Tremtinių brolija prisimena, kad 1989 m. liepos mėnesį D.Staugaitis dalyvavo Sąjūdžio organizuotoje ekspedicijoje „Lena’89“ į tremties vietas prie Laptevų jūros.
Grupę sudarė buvę tremtiniai ir gimusieji Lenos deltoje. Jis kartu su kitais dalyviais statė paminklus, atkasė ir padėjo identifikuoti žuvusiųjų palaikus pergabenimui į Lietuvą, tvarkė kapines. Ši kelionė neabejotinai turėjo įtakos toliau stiprinant Sąjūdį ir atstatant Lietuvos valstybę, o prie šios kilnios veiklos labai prisidėjo D.Staugaitis.
Dalyvavo susitikime su lapteviečiais
Jautriai apie Anapilin iškeliavusį D.Staugaitį kalba ir Panevėžio miesto Tarybos narys Maurikijus Grėbliūnas.
„Kažkuriais metais važiavau kartu Dariumi į Rumšiškes, kur kasmet vykdavo Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikimai prie žeminukės – jurtos. Mačiau nuotraukas, kuriose užfiksuotas tremtinių gyvenimas. Pasidomėjai, ar baisu buvo? Darius tuomet atsakė, kad ne. Nustebau išgirdęs tokį atsakymą, o jis pasakojo, kad buvo per mažas bijoti. Kai ištrėmė, jam buvo metukai su trupučiu. Kadangi šalia buvo mama, jautėsi saugus“, – pasakojo M.Grėbliūnas.
Žavėjo optimizmas
Pasak M.Grėbliūno, jį stebino toks atsakymas, bet žavėjo D. Staugaičio optimizmas.
„Labai žavėjo, kad jis net sudėtingiausiose situacijose įžvelgdavo teigiamus ir optimistinius dalykus, nors tremtis atrodo toks beviltiškas dalykas. Darius pripažino, kad tremtis sudėtingas ir sunkus gyvenimo periodas buvo, bet ir tuomet kalbėdamas optimizmo neprarasdavo, nes reikėjo išgyventi. Pagal D. Staugaičio pasakojimus supratau, kad išgyventi padėjo stipri bendruomenė, o tą stiprybę pajutau tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ susitikime“, – dalijosi prisiminimais M.Grėbliūnas.
