Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 gegužės 30d. 13:17

Žiniasklaidos organizacijos atkreipia valdžios dėmesį: kodėl iš biudžeto finansuojamas LRT vis dar transliuoja reklamą?

Mikrofonai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Mikrofonai

Lietuvos žiniasklaidos priemones vienijančios organizacijos bei atskiros žiniasklaidos priemonės viešai kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir Seimo kultūros komitetą, kviesdamos spręsti aktualius žiniasklaidai klausimus. Kreipimesi, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas visuomeninis transliuotojas Lietuvos radijas ir televizija (LRT), nepaisant draudimo skelbti komercinę reklamą, toliau reklamos rinkoje konkuruoja su privačiais subjektais.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 6 str. 1 dalis nustato, kad „reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose draudžiami. Tiesa, 7 str. palieka išimtį, kad galima remti kultūros ir sporto renginius ir jų transliacijas, kuriais siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.

Kreipimesi pažymima, jog toks platus apibrėžimas sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu“. „Todėl praktikoje matome atvejų, kada politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas“. Kreipimosi autoriai siūlo suformuluoti įstatymo nuostatą taip, kad neliktų erdvės interpretacijoms, ir uždrausti LRT skelbti komercinius audiovizualinius pranešimus.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad draudimas transliuoti reklamą nėra taikomas LRT interneto portalui. Teigiama, kad 2019 m. LRT iš biudžeto gavo beveik 39 mln. eurų. Tačiau iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje toliau konkuruoja su privačiais subjektais. „Akivaizdu, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Tad, siekiant žiniasklaidos sektoriuje užtikrinti sąžiningą konkurenciją, siūlome peržiūrėti šiuo metu galiojantį LRT reklamos reguliavimą“, – rašo kreipimosi autoriai.

Kreipimesi taip pat atkreipiamas dėmesys į ne iki galo išspręstas žiniasklaidos savitvarkos modelio problemas. Siūloma sudaryti galimybes į Visuomenės informavimo etikos asociaciją (VIEK) įtraukti ne tik organizacijas, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, bet ir atskiras žiniasklaidos priemones, nes dabar jos neturi galimybių visavertiškai atstovauti ir ginti savo interesus.

Taip pat primenama, kad pernelyg ilgai užsitęsė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) pertvarka. „Matome situaciją, kad SRTRF bandoma apsaugoti ir išvengti nepatogių sprendimų. Tačiau tokiu būdu nebus pasiektas pirminis reformos tikslas – SRTRF finansų skaidrinimas ir efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas“, – rašoma kreipimesi. Jo autoriai ragina politikus imtis lyderystės ir į SRTRF reformos vykdymą įtraukti viskas žiniasklaidos grupes bei aiškiai įvardinti prioritetus, pagal kuriuos valstybė finansuoja žiniasklaidos projektus.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į ES autorių teisių bendroje skaitmeninėje rinkoje direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę. Siūloma į Direktyvos perkėlimo darbo grupę įtraukti žiniasklaidos priemones vienijančias asociacijas.

Kreipimąsi pasirašė asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Mindaugas Reinikis, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas Gintaras Zdebskis, „15min“, „All Media Lithuania“, „Delfi“, UAB „Kaimo žinios“, naujienų agentūros ELTA, „Lietuvos ryto“, „Savaitės“, „Verslo žinių“ vadovai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

01:02
00:50
03:50

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min