Švedų visuomenė, priešingai, nori apgyvendinti pabėgėlius tiesiogine prasme „karališkai“ – Švedijos monarcho Karolio XVI Gustavo rūmuose.
O Europos Komisija ir didžiosios ES valstybės nusprendė kurti naują Bendrijos pasienio ir pakrančių apsaugos tarnybą, kuri pakeistų ES išorinių sienų priežiūros įstaigą „Frontex“ ir pradėtų skirstyti pabėgėlių spūstis prie ES valstybių sienų nė neinformavusi to regiono, kur pabėgėlių krizė kilo, šalių vyriausybių ar net prieš jų valią.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ekspertai ir politikai tikina, kad europinės iš Briuselio (arba Varšuvos, kur dabar įsikūrusi „Frontex“ būstinė) valdomos pasieniečių pajėgos gal ir nepažeistų ES šalių suverenių teisių, kaip būgštauja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet tikrai nesustabdytų pabėgėlių ir nepadėtų geriau kovoti ir su kitomis kiekvieno pasienio bėdomis – kontrabanda, vietinių pasieniečių korupcija.
Aukštesnė jėga nepadės
„Nieko neišeis, jeigu ES šalims bus paprasčiausiai primesta Briuselio valia. Tai nepadės išspręsti pabėgėlių krizės. Neįsivaizduoju, kaip galima patikimai apsaugoti valstybių sienas, joms pačioms nedalyvaujant. Reikia siekti kompromiso. Prievarta ir nurodymai „iš aukščiau“ nepadės“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius. Jis abejoja, ar ES struktūros sėkmingiau už mūsų pasieniečius saugotų Lietuvoje ES išorines ir vidaus sienas.
Neįsivaizduoju, kaip galima patikimai apsaugoti valstybių sienas, joms pačioms nedalyvaujant. Reikia siekti kompromiso. Prievarta ir nurodymai „iš aukščiau“ nepadės, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.
Galutinis variantas bus kompromisinis
„Aišku, galime ir turime pasimokyti iš kitų ES šalių, susitarti su jomis dėl bendrų veiksmų. Spalio mėnesį Slovėnijos vyriausybei, nepajėgusiai suvaldyti sirų pabėgėlių antplūdžio, paprašius, 20 mūsų policininkų, vilkėdami lietuviškas uniformas, nusivežę specialiųjų priemonių, vairuodami savo tarnybinius automobilius lapkritį kartu su slovėnų pareigūnais budėjo prie ES išorinės jūrų sienos (visas operacijos išlaidas apmokėjo Slovėnija). Lietuvos pasieniečiai padėjo Bulgarijos ir Vengrijos kolegoms. Bet vis tiek kiekviena valstybė pati labiausiai atsakinga už savo sienų apsaugą“, – tvirtino Seimo narys D.Petrošius. Jis įsitikinęs, kad sukurtoji ES sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba gerokai skirsis nuo dabartinių projektų, suvaržančių ES šalių savarankiškumą.
Niekada nesupras vietinės specifikos
„Kol kas nors, atvažiavęs iš Briuselio, pavažinės, sakykime, Lietuvos–Lenkijos pasieniu, įsidėmės buvusius kontrabandininkų takus, kuriais gali pasinaudoti pabėgėlių vedliai, daug laiko praeis. Gali būti, kad Briuselio pasieniečiai niekada nesupras mūsų Lazdijų rajono, esančio prie ES vidaus ir išorės sienų, specifikos. Lietuvos pasienio apsaugai turi vadovauti vietiniai žmonės“, – „Ūkininko patarėjui“ kategoriškai kalbėjo buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Pazapsių užkardos vadas, daugkartinis „Ūkininko patarėjo“ rengtų Lietuvos arimo arkliais varžybų nugalėtojas Algirdas Motiejūnas.
Slapti keliai, žvėrių takai
Buvusiam pasieniečiui kyla įtarimas, kad Lietuvos pasienio apsaugą norima susilpninti, atsiuntus nesusigaudančius užsieniečius policininkus.
„Aš Pazapsių užkardą pažinojau kaip savo penkis pirštus. Slaptais keliukais, žvėrių takais išvaikščiojau. Visus, kurie nešė kontrabandą, „parišau“. Todėl ir buvau pašalintas iš pasienio tarnybos, nes sienos pažeidėjams, įstatymų laužytojams ir jų „stogams“ iš manęs nebuvo naudos. Nelegalių migrantų grupes sugaudžiau, kiek tik ėjo – 50 ar 100 žmonių, visus pakirtau“, – prisiminė A.Motiejūnas.
Raiteliai bet ką pavytų
2010 m. Lietuvos raitelių žygio iki Juodosios jūros Vytauto Didžiojo maršrutu dalyvis A.Motiejūnas tikina, kad geriausia pasienyje patruliuoti ne pėsčiomis ar prie automobilio vairo, o raitiems.
„Kai vadovavau užkardai (praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio viduryje – red. past.), budėti pasienio zonoje jodavome žirgais. Yra vietų, kurių nei visureigiu nepravažiuosi, nei pėdsekį šunį už pavadžio vesdamas nepraeisi, tik balne sėdėdamas tokį ruožą gali perlėkti. Nuo manęs, jojančio žirgu, nepabėgtų niekas“, – didžiavosi dzūkas agronomas ir žirgininkas A.Motiejūnas.
Atsivers nelegalios landos
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojo Karolio Žibo manymu, tiesiogiai Briuseliui pavaldi Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba yra vienas iš desperatiškų Bendrijos bandymų griežčiau valdyti pabėgėlių srautus. Pasak migracijos eksperto, tai vienpusiškas sprendimas, Europos Sąjungai vengiant iš esmės peržiūrėti savo dabartinę pabėgėlių politiką ir tikintis išsigelbėti nuo tautų kraustymosi stiprinant ES išorinių sienų apsaugą.
Kuo daugiau užkardų, naujų biurokratinių kliūčių, tuo didesnė tikimybė, kad labiau atsivers slaptos landos, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino K.Žibas.
„Kuo daugiau užkardų, naujų biurokratinių kliūčių, tuo didesnė tikimybė, kad labiau atsivers slaptos landos. Patikėkite, žmonių kontrabandininkams tikrai užteks gudrumo ir išradingumo pergabenti pabėgėlius į Europą nelegaliai. Tačiau migrantų gyvybei grės dar didesnis pavojus, išgirsime daugiau šiurpių istorijų apie paskendusius Viduržemio jūroje bėglių laivus ar prie ES pakrantės bangų priplaktus sirų, irakiečių, kurdų vaikų kūnelius“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino K.Žibas.
Tuščiai eikvoja jėgas ir lėšas
Migracijos eksperto nuomone, Europos Komisijos elgesys nenuoseklus. „Juk pagal ES prieglobsčio teisę karo pabėgėliai vis viena paprašę gaus leidimą apsigyventi ES šalyse, kad ir kaip griežtai būtų saugomos Bendrijos sienos. Europos Komisija tuščiai eikvoja jėgas ir lėšas. Reikėtų didžiausią dėmesį skirti kovai su žmonių kontrabandininkais, kurie perkrautų laivų triumuose, miškais ir laukais gabena nelaimingus pabėgėlius iš vieno regiono į kitą. ES šalių vyriausybės turėtų kažkaip sukurti tėvynės, namų netekusiems klajokliams normalius, saugius legalios migracijos kanalus“, – siūlė Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas K. Žibas. Jis įsitikinęs, kad humanitarinės katastrofos policinėmis priemonėmis nepavyks sustabdyti.
