Kaip 15min papasakojo Zita P., minėtą 51 kv. m dydžio butą Pilėnų gatvėje jos šeima gavo dar 1978 metais. Nuo tol jame ir gyveno.
„Susiklostė šeimoje teisminių ginčų, per kuriuos būstas 2000-aisiais atiteko Kauno rajono savivaldybei. Ji jo neįsigijo, nepirko – perėmė iš mūsų.
Buvo pasibaigusi privatizacija. Tik vėliau paaiškėjo, kad pagal įstatymą dar galėjau įsigyti, tačiau savivaldybė apie tai neinformavo. Pasiūlė nuomos sutartį. Pastaruoju metu mokėjau po 350 eurų. Savivaldybė buvo pradėjusi savotišką spaudimą – ženkliai kėlė nuomos kainą. 2023 metais kreipiausi dėl pardavimo. Pasiūlė išsipirkti ne taip, kaip pagal įstatymą – lengvatinėmis sąlygomis, bet rinkos kaina“, – istoriją ėmė pasakoti Zita.
Anot jos, Kauno rajono savivaldybė pasamdė vertintoją, kuris nustatė buto kainą – 62 tūkst. eurų. Būstą galiausiai pasiūlyta įsigyti už 58 372,96 euro. Zita su tokia suma nesutiko – pasamdė savo vertintoją. Šis nurodė visai kitą kainą – skirtumas siekė 20 tūkst. eurų.
Kadangi savivaldybė nepanoro nuleisti kainos, Zita buvo priversta kreiptis į teismą.
Teismas įpareigojo parduoti pigiau
Nuomininkės ir nuomotojos ginčas praėjo dvi instancijas: tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas pernai įpareigojo savivaldybę butą parduoti pigiau – už 44 133,10 euro.
„Teismas skyrė savą ekspertizę. Mano pasamdyto vertintojo nustatyta kaina nuo teismo eksperto vertinimo skyrėsi 2 tūkst. eurų“, – patikino Zita.
Kauno rajono valdžia dar bandė duoti kasacinį skundą, tačiau jo Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėti nepriėmė. Kauno apygardos teismo pernai spalį priimta nutartis yra įsigaliojusi.
„Savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, nevykdo teisėto ir įsigaliojusio teismo sprendimo. Jie tik grąžino man pinigus, kuriuos aš išleidau teismams“, – stebėjosi moteris.
Zita su savo advokate Diana Višinskiene kreipėsi į notarę, kad ši pateiktų raginimą sudaryti pardavimo sandorį. Kauno rajono savivaldybė į tai nereagavo.
