„Problema yra ta, kad Lietuvoje labai mažai testuojama. Išskyrus donorams ir nėščioms moterims, kitai populiacijos daliai ir ypač pažeidžiamoms grupėms, tarp kurių ŽIV labiausiai šiuo metu plinta, nėra prieinamas nemokamas testavimas“, – aiškina J.Poškevičiūtė.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje metų pradžioje buvo apie 1600 infekuotų žmonių.
J.Poškevičiūtės teigimu, „žinant gyvenimo realijas ir tai, kas vyksta kaimyninėse valstybėse, jeigu mes atliktume daugiau testų, pas mus infekuotų žmonių skaičius būtų daug didesnis“.
Pašnekovė tvirtino, kad palyginti su kaimynėmis šalimis, Lietuva atrodo „švari“ nuo ŽIV ir todėl, kad daugiausia testų atliekama nėščiosioms ir donorams, o ne potencialiems viruso nešiotojams.
Ji teigė, kad, pavyzdžiui, Estijoje, kur testų atliekama dvigubai daugiau (pagal 2008 metų duomenis, Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų atlikti 48 testai, Estijoje – 102), statistika rodo kur kas didesnį ŽIV paplitimą.
„Šiandien Estijoje iš viso užregistruota 7320, tuo metu Lietuvoje – 1589 ŽIV ir AIDS atvejai“, – sakė koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė.
Jos aiškinimu, netikslūs duomenys reiškia nevaldomą viruso plitimą.
„Tai reiškia, kad mes neplanuojame atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, kad nevykdome adekvačios prevencijos, nes žmonės įsivaizduoja, kad yra sveiki ir net neįtaria, kad gali būti to viruso nešiotojai, tiesiog nesisaugo, žmonės nėra gydomi, nėra tam tikros pagalbos, konsultacijų – paslaugų, kurios yra būtinos norint spręsti šią problemą“, – tvirtino J.Poškevičiūtė.
Nepaisant žemo ŽIV testavimo prieinamumo, 2009 metais Lietuvoje diagnozuota 180 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, ir tai beveik dvigubai daugiau nei 2008 metais, kai nustatyti 95 nauji ŽIV atvejai.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Pastaruoju būdu pernai užsikrėtė 117 asmenų ir tai sudarė 65 proc. visų naujai registruotų atvejų.
