Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 20d. 13:01

Kritikai perspėja: žvalgybos kontrolierius bus priklausomas nuo politikų valios

Valstybės saugumo departamentas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Valstybės saugumo departamentas
Parlamentarų iniciatyva įkurti žvalgybos kontrolieriaus tarnybą sulaukė kritikos. Seimo kontrolierius ir Krašto apsaugos ministerija teigia, kad įstatymo projekte numatyti įgaliojimai kai kuriems politikams teikti paklausimus gali pakirsti ombudsmeno nepriklausomumą. Abi įstaigos taip pat siūlo peržiūrėti kontrolieriui suteikiamus įgaliojimus..

Abejonės dėl politikų paklausimų

Praėjusią savaitę Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto pateiktame vertinime išsakomos abejonės dėl būsimo žvalgybos kontrolieriaus gebėjimo išlikti nepriklausomam.

Vienas pagrindinių susirūpinimą keliančių aspektų – naujajame projekte įtvirtinta teisė politikams raštu teikti paklausimus. Tai galėtų daryti prezidentas, Seimas, Seimo NSGK, parlamento laikinoji tyrimo komisija ir Vyriausybė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Augustinas Normantas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Augustinas Normantas

Anot Seimo kontrolieriaus, tokia tvarka kelia klausimų, ar tikrai žvalgybos kontrolę turintis vykdyti tarnautojas galės būti visiškai nepriklausomas, kaip to reikalauja tarptautinis ombudsmeno instituto suvokimas.

Disonansą tarp projekte akcentuojamos nepriklausomos žvalgybos institucijų kontrolės ir privalomai nagrinėjamų politikų paklausimų įžvelgia ir Krašto apsaugos ministerija (KAM), savo vertinimą pateikusi keliomis dienomis anksčiau.

„Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto nuostatos kelia abejonių, ar žvalgybos institucijų veiklos kontrolės nepriklausomumas visai atvejais būtų užtikrinamas“, – teigiama ministerijos pažymoje.

Siūloma nepamiršti Venecijos principų

Nors visoje Europoje vieno ir standartizuoto veiklos modelio nėra, tačiau ombudsmeno instituciją kuriančios šalys yra raginamos laikytis Venecijos principų, į kuriuos dėmesį atkreipia ir Seimo kontrolierius.

Šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami

„Pagal Venecijos principų 14 punktą, ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, o pagal Venecijos principų 16 punktą ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios paklausimu ar pavedimu“, – pabrėžiama Seimo kontrolieriaus rašte.

Pasak jo, siūloma tvarka sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius būtų įpareigotas vykdyti politikų paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus ir neturėtų pasirinkimo jų nenagrinėti.

„Manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus visiškas nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami“, – konstatuoja Seimo kontrolierius.

Nuostatų rengimas – pačios įstaigos rankose

Abejones Seimo kontrolierius išreiškė ir dėl kito įstatymo projekto straipsnio, kuriuo siūloma nustatyti, jog Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos „struktūrą, jos uždavinius, funkcijas ir darbo organizavimą nustato Seimo patvirtinti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos nuostatai“.

Šioje vietoje Seimo kontrolieriai dar kartą pastebi, kad, remiantis Venecijos principais, ombudsmenas turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo parlamento valios, o jo institucija negali prilygti įstaigos prie parlamento statusui.

Venecijos principuose valstybės yra perspėjamos susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriai apribojama ombudsmeno veikla ar sukuriamos kliūtys jo efektyviam funkcionavimui.

„Formuluotė nėra suderinama su ombudsmeno instituto pamatiniais principais ir jos turėtų būti atsisakyta, todėl siūlytume Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo ir visos įstaigos darbo organizavimo funkciją patikėti šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui“, – pabrėžiama dokumente.

KAM: kontrolė turėtų būti nuolatinė

Vyriausybei pateiktoje pažymoje Krašto apsaugos ministerija pažymi, kad nors įstatymo projekte teigiama, kad svarbi žvalgybos institucijų kontrolės prielaida yra jos nuolatinis egzistavimas, tačiau jokių taip veikti leidžiančių sąlygų nėra.

„Įstatymų projektuose nėra nuostatų, sudarančių sąlygas žvalgybos kontrolieriui vykdyti nuolatinio pobūdžio žvalgybos institucijų kontrolę, (...) nesuteikiami įgaliojimai, kurie leistų atlikti platesnės apimties žvalgybos institucijų kontrolę, nei šiuo metu tai gali daryti Seimo kontrolieriai“, – konstatuojama pažymoje.

Dėl šios priežasties į projektą siūloma įtraukti nuostatas, leidžiančias kontrolieriams tikrinti žvalgybos institucijas nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimo požymiai, ar ne.

Ministerija taip pat mano, kad įstatyme nėra užtikrinama, kad į žvalgybos kontrolieriaus skiriamas pareigas būtų skiriamas specifinių ekspertinių žinių turintis žmogus, nors pats institucijos kūrimas yra grindžiamas būtent šiuo reikalavimu.

Klausimų kyla ir dėl to, kad aiškinamajame rašte pasigendama duomenų, kiek valstybės lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti – patalpoms, atlyginimams, žmogiškiesiems ir kitiems ištekliams.

Priekaištų yra ir daugiau

Tarp kitų Seimo kontrolierių įstaigos pasiūlymų – raginimai nedubliuoti nuostatų Žvalgybos kontrolieriaus ir Žvalgybos įstatymuose, taip pat, įtraukti papildomas papildomas nuostatas dėl asmenų teisės kreiptis į teismą ir skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus.

Dokumente pabrėžiama, kad vien tai, kad tokios nuostatos projekte nėra, nereiškia, jog teisė kreiptis į teismą yra paneigiama, tačiau siūloma ją įtvirtinti vienareikšmiškai.

„Svarbu pažymėti, kad ombudsmeno sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl ombudsmenui suteikti įgaliojimai (...) neturėtų būti klaidingai interpretuojami kaip alternatyva teisminei gynybai bei suvokiami kaip vienintelė ir efektyviausia asmens teisių gynimo priemonė“, – teigia Seimo kontrolieriai.

Iš projekto taip pat siūloma išbraukti ir nuostatą, leidžiančią kontrolieriui vertinti žvalgybos pareigūnų veiksmų teisėtumą, nes „tai yra išimtinė teisminės valdžios kompetencija“.

Seimo kontrolieriai savo rašte pažymi, kad ir jie patys nėra įgalioti vertinti viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

„Siūlytume šiuo aspektu tobulinti projektą (...) jame numatant, kad žvalgybos kontrolierius atlieka tyrimus dėl galimai pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių žvalgybos srityje, bei atsisakant nuostatos, kad žvalgybos kontrolierius vertina žvalgybos pareigūnų veiklos metodų, sprendimų, veiksmų (neveikimo) teisėtumą“, –teigiama rašte.

Kritikos sulaukė ir projekte numatytas siūlymas pakeisti Seimo kontrolierių įstatymo nuostatą, numatant, kad Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos.

Anot kontrolierių, toks reglamentavimas kelia abejonių dėl savo atitikties Konstitucijai, todėl neturėtų būti priimamas.

Projektas įtampą kelia nuo pateikimo

Birželio viduryje Seimui pateiktą projektą pasirašė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos nariai – L.Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Saulius Skvernelis, Raimundas Lopata, Dovilė Šakalienė ir Vytautas Bakas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir karinės žvalgybos kontrolę turėsiantis vykdyti ombudsmeno institutas jau pačioje pradžioje sukėlė įtampą tarp Seimo ir Prezidentūros.

Vienas iš aštriausių klausimų – išimtinai parlamentui palikta kontrolieriaus skyrimo tvarka. Pagal projektą, žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją penkeriems metams skirtų Seimas parlamento pirmininko teikimu, pritarus Seimo NSGK, jis galėtų dirbti daugiausia dvi kadencijas.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tuomet 15min teigė, kad kontrolieriaus skyrimas Seimui paliktas dėl to, kad esame parlamentinė valstybė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Kalbėdamas apie jau tuomet kilusias abejones dėl kontrolieriaus gebėjimo išlikti nepriklausomu, kurias dabar išsako ir Seimo kontrolieriaus įstaiga, L.Kasčiūnas tvirtino, kad ombudsmenas galės pats pasirinkti, kuriuos politikų paklausimus nagrinėti.

„Kontrolierius galės savarankiškai apsispręsti, ar tą paklausimą nagrinės kaip vertą dėmesio ar ne, kiek ten bus faktų, duomenų“, – birželį sakė politikas.

Anot jo, paklausimus pateikti galinčių institucijų skaičius yra apribotas, tad bet kas to padaryti negalės.

Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas sakė tikintis, kad įstatymą būtų galima priimti rudens sesijoje, jis įsigaliotų kitų metų liepos 1-ąją.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:21
28:48
19:57

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min