Kodėl šis kandidatas?
„Šalies viduje ir išorėje kylant naujoms rizikoms ir grėsmėms neabejotinai reikia, kad aktyviau įsitrauktų žvalgybos ir saugumo tarnybos. Tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, bendra žvalgybos ir saugumo tarnybų kontrolė“, – pranešime sako parlamento vadovė.
Nutarimo projektą registravusi Seimo pirmininkė pažymi, kad tai – vienas reikšmingesnių skyrimų, nes kuriama nauja ombudsmeno tarnyba, kuri turi sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą Lietuvoje.
„Kuriant nepriklausomą priežiūros mechanizmą reikia ekspertų, galinčių kompetentingai bei nepriklausomai vertinti žvalgybos institucijų ir jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, išsamiai tirti asmenų skundus. Esu įsitikinusi, kad N.Statkus yra būtent toks“, – tvirtino parlamento vadovė, apie savo pasirinkimą paskelbusi ir feisbuke.
Anksčiau ji tikino, kad turi du kandidatus, bet jų neįvardijo.
Seimo pirmininkė taip pat atmeta kritiką, kad kandidatūros pateikimas užtruko, sakydama, kad prieš pradėdama pokalbius su kandidatais laukė Konstitucinio Teismo sprendimo.
„Įstatymas priimtas tik 2021 metų gruodį ir tuoj pat buvo vetuotas, bet Seimui pavyko atmesti veto. Tačiau iškart po to, jau 2022 metų pradžioje opozicijos atstovai kreipėsi į Konstitucinį teismą. Iki KT sprendimo vertėjo sustabdyti pokalbius su kandidatais, nes tokiame neapibrėžtume neatsakinga prašyti žmonių įsipareigojimo kandidatuoti. Todėl opozicijai, norint kritikuoti terminus, vertėtų prisiminti indėlį į šį procesą“, – sako V.Čmilytė-Nielsen.
Kandidatas yra dirbęs VSD
Šiuo metu N.Statkus dirba Vidaus reikalų ministerijos vyriausiuoju patarėju. Jis buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Valstybės saugumo departamente, kelerius metus vadovavo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centrui.
Pagal išsilavinimą kandidatas yra istorikas, baigė Vilniaus universitetą ir Centrinės Europos universitetą Budapešte. Londono universitete įgijo slavistikos ir Rytų Europos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – socialinių mokslų srities, politikos mokslų krypties daktaro laipsnį. Dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
N.Statkus: „Turiu matymą“
„Džiaugiuosi, kad buvo įvertinta mano ilgalaikė patirtis ir žinios. Sutikau kandidatuoti į Žvalgybos kontrolieriaus pareigas. Suprantu atsakomybę ir iššūkius.
Ši institucija pagal kompetenciją turės prisidėti prie geresnės žmogaus teisių ir laisvių apsaugos žvalgybos institucijų veikloje užtikrinimo, ir kartu tapti integralia nacionalinio saugumo sistemos dalimi.
Tikiu, kad būtina ir įmanoma tai įgyvendinti, ir turiu matymą, kaip tai padaryti.
Kitą savaitę svarstymai keliasi į Seimą ir jo komitetus. Šiai dienai daugiau komentarų neturiu“, – savo paskyroje „Facebook“ paskelbė N.Statkus.
Seimo pirmininko teikimu, apsvarsčius žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimo komitetui ir už žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą atsakingam Seimo komitetui, Seimas skiria du žvalgybos kontrolierius penkerių metų kadencijai.
