Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Diana Varnaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Diana Varnaitė
Šaltinis: BNS
1
A A

Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (...) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą

„Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Anot D.Varnaitės, toks sprendimas palengvintų bendravimą tarp vykdomosios valdžios ir tų, kam rūpi paveldo išsaugojimas.

Anot D.Varnaitės, toks sprendimas palengvintų bendravimą tarp vykdomosios valdžios ir tų, kam rūpi paveldo išsaugojimas.

„Būtų susitarimas, kokia labai konkreti, aiški suma kasmet galėtų būti skiriama tvarkybos darbams.

Aišku, jeigu būtų tokia eilutė suformuota, ji tikrai neišspręstų visų problemų. Jei tokia paveldotvarkos žydų paveldui programa atsirastų, ji būtų daugiau orientuota į kultūros paveldo gelbėjimo darbus“, – BNS sakė KPD vadovė.

Dėl tokio atskiro finansavimo ji sako kol kas nekalbėjusi su naująja Kultūros ministerijos vadovybe, bet siūlo dėl to apsispręsti artimiausiu metu, kadangi pagal gaunamą biudžetą jau dabar planuojami kitų metų darbai.

Tikslaus registro, kiek Lietuvoje yra išlikusių sinagogų, nėra. Anot D.Varnaitės, šiuo metu Lietuvoje yra iki 10 buvusių žydų maldos namų, kurie yra itin prastos ar avarinės būklės, dalį jų rengiamasi restauruoti ar jau restauruojama. Ji sako, kad svarbus yra ne tik pats paveldo restauravimas, bet ir jo pritaikymas švietimo, visuomenės, kultūros reikmėms.

Kaip pavyzdį ji pateikė Kėdainių Sinagogų kompleksą, kuriame daugiau nei dešimtmetį veikia ir muziejaus padalinys, daugiakultūris centras, vaikų dailės mokykla, jau už mėnesio, tikimasi, duris atvers ir antroji sutvarkyta Joniškio sinagoga, restauruojama ir kultūros paskirčiai pritaikoma medinė sinagoga Alytuje, žydų religiniai namai Pakruojyje, kur netrukus turėtų įsikurti Pakruojo bibliotekos vaikų skaitykla.

Kartu D.Varnaitė pažymi, kad visoms paveldotvarkos programoms šiemet skirta 4,1 mln. eurų. Už juos šiuo metu tvarkomos Alytaus, Žiežmarių, Vilniuje esančios Choralinė ir Gėlių gatvės sinagogos, bet lėšos skiriamos ir visiems kitiems paveldo objektams, pavyzdžiui, dvarams, dalis pinigų skiriama ir kompensacijoms privatiems objektų savininkams.

„Kartais tiek vienam objektui reikia, o čia yra visiems paveldo objektų tvarkybos darbams (...). Aišku, reikia ieškoti galimybių didinti, nes akivaizdu plika akimi, kad tai yra labai kukli suma“, – pabrėžė D.Varnaitė.

D.Varnaitė sakė, jog paveldosaugininkai nemato būtinybės restauruoti vieno objekto iškart, svarbu, kad būtų numatyti svarbiausi, pavyzdžiui, avarinės būklės šalinimo darbai, sudėlioti terminai, per kuriuos reikia atlikti darbus – tai leistų sėkmingai tvarkytis net ir turint nedideles lėšas.

Susitikime dalyvavusi Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad itin svarbus ir regiono bendruomenių, savivaldybių nusiteikimas išsaugoti buvusį žydų religinį turtą, kuris negali būti atskiriamas nuo Lietuvos paveldo.

„Pietų Lietuvoje neliko nė vieno žydo, Suvalkijoje, Dzūkijoje nėra žydų bendruomenių, tai visas mūsų kultūrinio turto, paveldo išsaugojimas gula ant vietinės valdžios pečių. Kliūčių visą laiką yra, nes atsiranda vis naujos organizacijos, grupuotės, kurios nori užsiimti paveldu, tik niekas nenori investuoti nė vieno cento, nenori dirbti (...). Paveldas – darbas, reikalaujantis kasdieninių pastangų, tai nė viena savivaldybė „laužo“ nenori perimti, nori perimti gražius, komerciškai tvarkingus pastatus. Visą laiką susiduriame su tomis problemomis, kaip įveiklinti vietos žmones“, – problemas vardijo ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min