Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst. vaikų), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0 (žr. grafiką).
„Jei gimstamumo rodiklis Lietuvoje išliktų toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdytų vos po vieną vaiką. Priminsiu, kad siekiant užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Tad Lietuva, to nenorėdama, faktiškai pasiekė vieno vaiko politikos tikslą (Kinijos Liaudies Respublika 1979-2015 metais taikė vieno vaiko politiką siekdama sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą)“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ekonomistas.
Jis pastebi, kad gimstamumas mažėja visose Lietuvos vietovėse, o ypač – kaimiškosiose. Kaime gimstamumo rodiklis prieš dešimtmetį buvo pakilęs iki 1,8, o Žemaitijoje (Tauragės ir Telšių apskrityse) gimstamumo rodiklis siekė 1,9 (buvo netoli siektinos 2,1 ribos). Tačiau pastarąjį penkmetį jis ženkliai krito ir minėtose apskrityse jis tesiekia 1,0.
„Be to, dėl emigracijos į Vilnių bei kitus Lietuvos didmiesčius (Kauną, Klaipėdą), mažesnėse Lietuvos savivaldybėse ženkliai sumažėjo jaunų žmonių skaičius, tad bendras gimusių vaikų skaičius krenta dar sparčiau, pvz., gimusių vaikų skaičius Telšių ir Tauragės apskrityse pastarąjį dešimtmetį sumažėjo daugiau nei dvigubai. Vilniuje per dešimtmetį gimstamumo rodiklis taip pat ženkliai sumažėjo (nuo 1,5 iki 1,0), o tai kelia didelį nerimą, bet būtent Vilniuje yra daugiausiai jaunų ir santykinai pasiturinčių gyventojų, kurie galėtų turėti vaikų, bet neturi“, – analizuoja Ž.Mauricas.
„Kas lemia mažą gimstamumą Vilniuje? Darželių ir mokyklų trūkumas? Brangus būstas? Pasikeitę prioritetai? Nesaugumo jausmas? Judėjimas į virtualią realybę (joje vaikai negimsta)? Kas ir kokios būtų priežastys, tokie žemi gimstamumo rodikliai tikrai verčia sunerimti. Šiuo metu didžiausi gimstamumo rodikliai Lietuvoje yra Klaipėdos ir Kauno apskrityse, tačiau jie yra maži (1,1).
Mes galime pasiguosti nebent tuo, kad ir kitose pasaulio šalyse gimstamumas sparčiai mažėja – ir ne tik pasiturinčiose šalyse. Pavyzdžiui, kaimyninėje Baltarusioje 2024 metais suminis gimstamumo rodiklis tesiekė 1,0, o Karaliaučiaus srityje – 1,2. Kinijoje jis nukrito iki 1,0, Europos Sąjungoje – iki 1,4 ir net Indijoje jis paniro žemiau 2,1 ribos. Dėl sparčiai mažėjančio gimstamumo, pasaulio gyventojų skaičius pradės mažėti jau šį šimtmetį ir vargu ar pasieks simbolinę 10 milijardų ribą“, – rašo jis.
„Ką daryti? Prieš vėją nepapūsi, tad teks susitaikyti arba su mažėsiančiu gyventojų skaičiumi (pvz., Japonijoje gyventojų skaičius kasmet sumažėja kone 1 milijonu!), arba su didėsiančia imigracija (pvz., Ispanijoje gyventojų skaičius sparčiai auga dėl imigracijos, nepaisant itin žemo gimstamumo rodiklio), arba ieškoti aukso vidurio. Tad regint nerimą keliančias gimstamumo tendencijas, Lietuvai jau dabar yra ypač svarbu sukurti ir vykdyti tvarią imigracijos strategiją, kad netaptume svetimi savo šalyje (dėl per didelės imigracijos) ar patys nebūtume priversti tapti emigrantais (dėl stagnuojančios ekonomikos ir kylančių senstančios visuomenės kaštų naštos)“, – svarsto Ž.Mauricas.
