Abu ekspertai sutaria, kad per pirmąsias 100 naujosios Europos Komisijos (EK) dienų pasaulyje įvyko labai daug. Be didžiulio dėmesio Ukrainai ir Europos Sąjungos (ES) gynybai, reikėjo reaguoti ir į naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo planuojamus įvesti muitus ir transatlantinių prekybos santykių perspektyvą. Kai kurie iš šių dalykų buvo planuoti, kai kurie – gana netikėti.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas pabrėžia, kad bendrą veiksmų kryptį su pirmųjų 100 dienų iniciatyvomis Komisijai pavyko nubrėžti labai aiškiai.
„Visų pirma tai yra gynybos sritis. Tiek „ReArm Europe“ iniciatyva, kuria tikimasi sutelkti 800 mlrd. eurų, tiek EK nario Andriaus Kubiliaus pristatyta Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities yra istoriniai sprendimai. Ilgus metus mes nebuvome pratę, kad sprendimus šioje srityje pateiktų ES. Tačiau besikeičianti geopolitinė situacija verčia šiuos procesus persvarstyti ir esu įsitikinęs, kad ES tai sugebės sėkmingai padaryti“, – sako M.Vaščega.
Jis atkreipia dėmesį, kad praeityje, kai ES valstybėms narėms iškildavo poreikis kartu, kaip vienam politiniam dariniui, reaguoti į pačias įvairiausias krizes, europiečiai visuomet rasdavo išeitį ir sutardavo dėl bendrų sprendimų. EK atstovybės vadovas įsitikinęs, kad taip bus ir šiuo atveju.
„Antrasis, ne mažiau svarbus momentas – kad labai daug su gynyba susijusių sprendimų ir toliau išliks atskirų valstybių kompetencijoje. Nebus taip, kad EK europiniu lygmeniu sukurs bendrą ES gynybos pramonę – ji vis vien išliks kaip atskirų šalių ekonomikos dalis. Čia reikės labai didelio pačių valstybių įsitraukimo, kad planus pavyktų įgyvendinti ir kad tie „ReArm Europe“ iniciatyvoje numatyti 800 mlrd. eurų būtų efektyviai panaudoti“, – pabrėžia M.Vaščega.
EK atstovybės vadovas išskiria ir dar vieną itin svarbų šios iniciatyvos aspektą – kad lėšos liks Europoje.
„Yra politinis nusistatymas, kad investicijos bus kreipiamos į gynybos pramonės vystymą būtent į Europos Sąjungos šalis ir aplinkines valstybes – pavyzdžiui, Ukrainą ar Europos ekonominės erdvės šalis. Tokio pasiryžimo esmė – kad investicijos stiprintų bendrą strateginę viso Europos žemyno autonomiją“, – reziumuoja M.Vaščega.
Prekybos karai?
Vienu iš neplanuotų naujosios EK uždavinių pirmojo šimtadienio laikotarpiu tapo naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas dėl muitų Europos Sąjungai įvedimo. Tiesa, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala atkreipia dėmesį, kad tai – bent iš dalies – buvo galima numatyti.
„D.Trumpas visą rinkimų kampaniją kalbėjo apie galimus muitų įvairioms rinkoms įvedimus ir manau, kad Europos Sąjungoje tam buvo kryptingai ruošiamasi – juolab, kad panašus precedentas jau buvo pirmosios D. Trumpo kadencijos metu. Tuomet į Amerikos veiksmus buvo reaguojama, labai tikslingai taikantis į tuos pramonės sektorius ar atskiras valstijas, kuriose gamintojai ir vartotojai buvo palankiausiai nusiteikę savojo prezidento atžvilgiu. Taip buvo siekiama pademonstruoti, kad prekybiniai karai turi neigiamą efektą ir tiems žmonėms, kurie galbūt tikėjosi, kad JAV administracija priims jiems palankius sprendimus“, – prisimena L.Kojala.
Geopolitikos ekspertas sako, kad dabar laukia naujas šios istorijos etapas, nes jau balandžio 2 d. JAV prezidentas žada įvesti didžiulius muitus iš esmės visam pasauliui, teigdamas, kad taip reaguojama į kitų valstybių taikomus muitus Jungtinėms Valstijoms. L. Kojala pabrėžia, kad Europos Sąjungai teks sudėtingas uždavinys išlaviruoti tarp dviejų kraštutinumų. Iš vienos pusės – reaguoti principingai, iš kitos – pabandyti, kiek tai yra įmanoma, ir toliau išlaikyti stabilius ir nuspėjamus transatlantinius santykius.
„Reikia nepamiršti, kad, nors JAV ekonomika sudaro maždaug ketvirtadalį viso pasaulio nominaliojo bendrojo vidaus produkto (BVP), ES nedaug atsilieka ir prisideda beveik penktadaliu BVP. Kitaip tariant, ES – pakankamai svarbus pasaulio ekonomikos veikėjas. Reikia tik sugebėti susitarti dėl bendros bloko pozicijos“, – pabrėžia L.Kojala.
Ekonomistų vertinimu, tarifų didinimas ir prekybos apribojimai iš esmės yra kaip lygiaverčių varžovų bokso dvikova. Galima keistis smūgiais ir netgi pasiekti trumpalaikių laimėjimų, bet pamažu nusilpsta abu ringe esantys kovotojai. Tad bendras europiečių nusiteikimas šiuo metu yra kalbėtis ir ieškoti sprendimų.
M.Vaščega taip pat atkreipia dėmesį, kad, analizuojant prekybinius ryšius tarp ES ir JAV, būtina matyti visą paveikslą.
„Jei žiūrėtume vien į prekes, tam tikras disbalansas, didesni eksporto srautai yra iš Europos Sąjungos į Jungtines Valstijas. Tačiau jei analizuotume prekybą paslaugomis, ypač skaitmeninėmis paslaugomis, tuomet vaizdas kardinaliai keičiasi – Europa įsigyja kur kas daugiau, nei parduoda Amerikai. Tad bendri prekių ir paslaugų srautai yra daugmaž lygiaverčiai, o jeigu kažkoks nedidelis prekybos deficitas ir yra, jį tikrai nesunku greitai subalansuoti ir šiuo metu turimomis priemonėmis“, – įsitikinęs M.Vaščega.
EK atstovybės vadovas Lietuvoje primena, kad ES yra itin atvira tiek prekybos balanso paieškoms, tiek bendrai dialogui su JAV ir tai yra aiškiai išsakiusi. Kita vertus, M.Vaščega pabrėžia, kad Jungtinėms Valstijoms įvedus muitus, atsakas iš ES irgi bus.
Pokalbio metu M.Vaščega ir L.Kojala apžvelgė ir kitus aktualius klausimus: paramą Ukrainai, Europos ekonomikos konkurencingumą, būtinybę Europos Sąjungai stiprinti ryšius su Indija ir Afrikos valstybėmis.
Pamatykite pilną laidą kartu su M.Vaščega čia – Ką per pirmąsias 100 dienų jau nuveikė naujoji Europos Komisija?
