Europos Komisija jau parengė strategines gaires naujam 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) biudžetui, kuris nulems tolesnę finansinės paramos struktūrą. Pasak M.Vaščegos, ES biudžetas yra neatsiejamas nuo europiečių lūkesčių.
„Lūkesčių Europos Sąjungai daugėja, todėl ir biudžetas turi atspindėti prioritetus, kurie yra svarbūs europiečiams. Jeigu pažvelgtume į šiuo metu besibaigiančią septynerių metų finansinę perspektyvą, pamatytume, kaip ES biudžetui teko adaptuotis prie naujų iššūkių ir ieškoti papildomų lėšų – finansavimo prireikė tiek valdant COVID-19 pandemiją, tiek remiant Ukrainą ar investuojant į įvairiausias gynybos iniciatyvas. Nenumatyti veiksniai gali turėti įtakos ir būsimam biudžetui“, – komentavo „Žinių radijo“ laidoje „Europos greitkeliu“ dalyvavęs M.Vaščega.
Pasak jo, planuojant ES biudžetą atsižvelgiama į šiuo metu Europai svarbiausias aktualijas: paramą Ukrainai, gynybos iniciatyvas, neteisėtos migracijos iššūkių valdymą, galimą ES plėtrą priimant naujas valstybes nares, taip pat klimato kaitą. Itin daug dėmesio skiriama efektyviam biudžeto panaudojimui, kad nė vienas mokesčių mokėtojo sumokėtas euras nebūtų išleistas veltui.
Investicijos į saugumą ir konkurencingumą
Vienas kertinių klausimų – kaip Europoje bus stiprinama gynyba, ruošiantis galimoms grėsmėms. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas pabrėžia, kad ES jau nebegali būti traktuojama kaip lengvas taikinys.
„Per pastaruosius dvejus metus stipriai pajudėjome pirmyn. ES turi aiškesnę viziją, kaip stiprinti gynybos pramonę ir didinti bendrus pajėgumus. Jei anksčiau kiekviena valstybė veikdavo atskirai, dabar jau kalbame apie bendrai vykdomus gynybos projektus ir didesnį privataus kapitalo pritraukimą“, – sako M.Vaščega.
Lietuvos deleguotos Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, atsakingas už gynybos klausimus, kovą pristatys Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities – viziją, kaip vystysime Europos gynybos pramonę.
„Baltojoje knygoje bus pateikti pasiūlymai, kaip ES gali stiprinti savo gynybą. Faktas, kad dabartinės išlaidos gynybai nėra pakankamos. Jei paimtume visas ES valstybes nares, vidutinis finansavimas gynybai nesiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei ES išlaidos gynybai nuo 1999 metų padidėjo apie 22 proc., JAV per tą laikotarpį investicijas į gynybą didino 66 proc., Rusija – beveik 300 proc., o Kinija – beveik 600 proc. Mes atsiliekame ir turime paskubėti“, – pabrėžia M.Vaščega.
Taip pat nemažiau svarbus bus konkurencingumo fondas, skirtas skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus. Pasak pašnekovo, nors ES yra išsikėlusi tikslą inovacijoms skirti 3 proc. BVP, realybėje investicijos sudaro tik 2,2 proc.
Nors naujas ES biudžetas įsigaliotų nuo 2028 metų, tikimasi, kad jis bus patvirtintas žymiai greičiau, nei 2027-ųjų pabaiga. Už biudžetą atsakingas Piotras Serafinas, Lenkijos deleguotas Europos Komisijos narys, planuoja apsilankyti visose ES valstybės ir atskirai aptarti šalių lūkesčius.
„Tai yra ilgas derybų procesas, nes dėl biudžeto turi sutarti visos 27 ES valstybės narės. Svarbiausia, kad galutinis susitarimas atitiktų europiečių interesus ir būtų veiksmingai įgyvendintas. Jei pavyks užtikrinti, kad lėšos pasiektų tikslus efektyviau, tai bus didelė pergalė visai Europos ekonomikai ir piliečiams“, – sako M.Vaščega.
Mažiau biurokratijos
Be finansavimo klausimų, svarbus Europos Komisijos tikslas yra supaprastinti šiuo metu esančius biurokratinius procesus ir paspartinti biudžeto lėšų prieinamumą.
Kaip pavyzdį M.Vaščega nurodo ES fondų finansavimą: „Dabar turime daugiau nei 50 skirtingų programų, kurioms reikalingi atskiri programiniai dokumentai. Norime, kad tai būtų aiškesnė sistema, kuriai nereikėtų papildomų formalumų, kad lėšos naudos gavėjus pasiektų greičiau, o finansuoti projektus būtų paprasčiau.“
Supaprastinimas ir biurokratijos mažinimas susijęs su konkurencingumu. „Turime labai aiškų tikslą – sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimus didelėms įmonėms 25 proc., o mažoms ir vidutinėms įmonėms – net 35 proc. Tai reiškia, kad verslams nebereikės gaišti laiko pertekliniams formalumams, kurie iki šiol stabdė inovacijų diegimą ir verslo plėtrą“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pamatykite pilną laidą kartu su M.Vaščega čia – Europos greitkeliu – EK jau brėžia kryptis naujam ilgalaikiam biudžetui – ko tikėtis?
