TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Studijos kitoje pasaulio pusėje

Vytautas pusmetį praleido Australijoje, Balarato universitete.
Asmeninio archyvo nuotr. / Vytautas pusmetį praleido Australijoje, Balarato universitete.
Šaltinis: 15min
0
A A

Studentų mainų programas Lietuvos jaunimas jau seniai įvertino. Nemažai studentų tokiu būdu turi progą „paragauti“ Vakarų Europos universitetų mokslų. Tačiau kai kurie Lietuvos studentai nuklysta ir daug toliau. Vienas tokių – 22 metų Vytautas Ulozas. Jis pusmetį studijavo Australijoje.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos ir politikos programos studentas V.Ulozas mainų programą pasirinko, kaip jis pats sako, vedamas noro palikti savo komforto zoną, išbandyti save ir įgauti vertingos patirties.

„Abejones išsklaidyti padėjo ir mano draugų bei sesers parsivežti teigiami įspūdžiai iš jų mainų semestrų. Taip ir pasiryžau praleisti pusmetį Australijoje, Balarato universitete, su kuriuo mano universitetas vos pernai pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį“, – pasakojo Vytautas.

Svarbiausi žingsniai

Žinoma, tam, kad išvažiuotum į svečią šalį pagal mainų programą, teks gerokai paplušėti. „Bent jau mano universitete apie mainų programą reikėtų pradėti galvoti tik įstojus, kadangi sėkmę labiausiai lemia pirmų trijų semestrų pažymiai. Taigi reikia skirti pakankamai laiko ir pastangų mokslams“, – perspėjo pagal mainų programą į svečią šalį išvykęs vaikinas.

Bent jau mano universitete apie mainų programą reikėtų pradėti galvoti tik įstojus, kadangi sėkmę labiausiai lemia pirmų trijų semestrų pažymiai. Patirtimi dalijosi V.Ulozas.

Jo universitete atranka į mainų programą vyksta kartą per metus, maždaug kovo mėnesį. Studentui reikia parašyti motyvacinį laišką, pristatyti savo pažymius ir sudaryti pageidaujamų institucijų sąrašą (atrankų tvarka ir laikas aukštosiose mokyklose kiek skiriasi, ji skelbiama jų tinklalapiuose – aut.past.). „Tuomet viskas priklauso nuo konkursinio balo bei studentų sudėliotų prioritetų užsienio partneriams“, – sakė Vytautas.

Patekus į Australijos universitetą jau su pačia mokslo įstaiga reikia suderinti dalykus, kuriuos mokysiesi, tuomet gauti patvirtinimą (Confirmation of Enrolment – ang.). „Turint pastarąjį dokumentą gali pirkti privalomą sveikatos draudimą (jis Vytautui kainavo 500 Lt – aut. past.), pasitikrinti sveikatą ir galų gale prašyti Australijos vizos, už kurią paklojau 1500 Lt. Ją gavus belieka susiplanuoti kelionę, pirkti lėktuvo bilietus (Vytautas už juos mokėjo apie 4 tūkt. Lt – aut.past.), ieškoti gyvenamosios vietos ir galbūt pradėti žvalgytis darbo“, – svarbiausius žingsnius vardijo mokslus Australijoje krimtęs vaikinas.

Vaikystės svajonė – išvysti kengūras 

Kodėl būtent Australija? Ši šalis nuo pat vaikystės Vytautui buvo ta, į kurią norėjosi nuvykti. Norą pamatyti šią šalį skatino ne kartą vaikystėje vartyti albumai, kurių nuotraukose įamžinta tėvo prieš du dešimtmečius vykusi kelionė į Australiją. Be to, Australijoje gyvena ir jo giminaičių.

„Ten gimė ir užaugo mano tėvelio antros eilės pusseserės ir pusbrolis, kurių tėvai į Australiją pateko po II pasaulinio karo. Jie visi yra labai aktyvūs Australijos lietuvių bendruomenės nariai. Tėvelio pusseserės daug metų vadovavo lietuvių chorui Melburne – viena akomponavo, kita vadovavo kaip dirigentė, todėl jie dažnai atvykdavo į Lietuvą dalyvauti dainų šventėse arba aplankyti čia gyvenančių giminių. Jų dėka ir pamilau Australiją“, – atvirauja Vytautas.

Studijomis Prancūzijoje nusivylė

Prieš atvykdamas į Australiją, Vytautas studijavo Prancūzijoje. Vaikinas prisipažino, kad į pastarąją šalį išvykti buvo lengviau nei į Australiją. „Mažesnis atstumas, ERASMUS stipendija (550 eurų – aut. past.), kurios, bent man, pakakdavo viskam, bei trys puikūs kurso draugai iš Lietuvos, su kuriais praleidome visą semestrą“, – pasakojo vaikinas.

Tuo tarpu į Australiją Vytautas vyko vienas ir jau be stipendijos, todėl buvo sudėtingiau. Vis dėlto jis teigia, kas studijomis Australijoje jis liko labiau patenkintas.

„Kuo sunkiau būna, tuo daugiau patiri, išmoksti bei užsigrūdini. Be to, Prancūzijoje labai smarkiai nuvylė akademinis lygis“, – kalbėjo mainų programoje dalyvaujantis studentas.

Daug solidaus amžiaus studentų

Kalbėdamas apie studijas Australijoje vaikinas įvardijo vieną išskirtinį australiško universiteto bruožą – labai mažos studentų grupės (7–15 studentų), dėl to paskaitos kur kas interaktyvesnės.

„Taip pat universitetas stengiasi suformuoti stiprią bendruomenę ir padeda studentams, ypač tarptautiniams, socializuotis. Dar prieš prasidedant mokslams visą savaitę vyko įvadinės paskaitos ir renginiai, per kuriuos buvo kviečiama prisijungti prie įvairių klubų, sporto komandų ir studentų bei bendruomenės organizacijų“, – pasakojo studentas.

Vytautą ypač nustebino studentų amžius: „Universitete gausu mano tėvų amžiaus studentų, tačiau jie priimami labai draugiškai, o diskusijoms per paskaitas suteikia nuomonių įvairovės. Vieną grupės savarankiško darbo užduotį atlikau poroje su kurso draugu, kuris jau įkopęs į šeštą dešimtį, tačiau tai jokio nepatogumo nesukėlė, priešingai – įdomu bendrauti ir mokytis su tokiais žmonėmis.“

„Gyventi velniškai brangu“

Tačiau ne viskas buvo kaip sviestu patepta, teko įveikti ir keletą sunkumų. Vienas jų Australijoje – finansinis. „Ten pragyventi yra velniškai brangu. Viskas kainuoja maždaug du–keturis kartus brangiau nei Lietuvoje. Litras pieno kainuoja 6 Lt, mėsa – 30–90 Lt už kilogramą, lietuviško dydžio bokalas pigiausio alaus bare – beveik 20 Lt. O juokingiausia – su bananais. Didžiausia mano matyta kaina buvo beveik 50 Lt už kilogramą“, – pasakojo Vytautas.

Tačiau vaikinas rado darbą ir jam pavyko save išlaikyti, net sutaupyti vieną kitą dolerį kelionėms. „Dirbau padavėju brangiausiame ir seniausiame Balarato miesto viešbučio restorane“, – sakė studentas.

Reikia artimųjų palaikymo

Pasak jo, svarbus ir psichologinis pasirengimas bei artimųjų palaikymas. „Tikrai nėra lengva šešis mėnesius palikti savo namus, šeimą, draugus, įpročius ir pradėti naują gyvenimą kitoje gaublio pusėje, kur tavęs niekas nepažįsta. Tačiau būtent tai ir vadinu buvimu už savo komforto zonos, už kurios gyvenime ir vyksta visi stebuklai“, – entuziastingai kalbėjo studentas.

Dar vis dvejojantiems, ar bandyti laimę mainų studijų atrankoje, Vytautas užtikrintai rėžia: „Paprasta – bandyk! Tai – fantastiška gyvenimo mokykla, kurioje gali pasisemti neįtikėtinai daug patirties ir įspūdžių. Tai yra galimybė, kurią paleisti vėjais būtų mažų mažiausiai kvaila.“

Populiariausios mainų programos

ERASMUS. Viena populiariausių programų studentams išvykti laikinoms studijoms (nuo pusės metų iki metų) į kitų šalių aukštąsias mokyklas.

ERASMUS praktika. Studentai gali išvykti atlikti praktiką į užsienyje esančias įmones, organizacijas ir pan.

ERASMUS intensyvūs kalbų kursai. Suteikia progą ERASMUS studentams lankyti specializuotus rečiau vartojamų ir dėstomų kalbų kursus aukštojoje mokykloje. Taip pat yra galimybė dalyvauti atrankose pagal skelbiamus konkursus studijoms ar mokslinėms stažuotėms, vasaros kalbos kursams kitose šalyse. Pagal šiuos skelbiamus konkursus galima išvykti į kitas šalis nuo kelių mėnesių iki metų laiko, priklausomai nuo to, kaip sudėliojama studijų programa, kokias sąlygas kelia priimančioji ir išleidžiančioji institucijos.

Pagrindinį koordinavimo darbą visoms mainų programoms atlieka Švietimo mainų ir paramos fondas, tačiau galima rasti įvairių programų ir per kitas institucijas, kartais ir per privačias iniciatyvas remiami itin gabūs studentai ar mokslininkai.

Vytauto dienoraščius iš Prancūzijos rasite čia.

Vytauto dienoraščių iš Australijos ieškokite čia.

Vytauto tinklaraštis, kuriame rasite ne tik jo pasakojimus iš Australijos, bet ir nurodytą jo e.paštą, kuriuo galėsite kreiptis patarimo į Vytautą rasite čia. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min