„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas, tačiau noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas, deja, yra žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas, nei visas Bendrijos sankcijų paketas.
Taip, galbūt rastumėme nemažai bendraminčių. Bet vis dėlto aš ir dabar pasisakau už tai, kad Europos Sąjungos sankcijos net tik turėtų būti pratęstos, bet turėtumėme ne tik kalbėti, o ir daryti planuodami 17-ąjį sankcijų paketą, kuris šiuo metu kaip tik ir yra svarstomas“, – žurnalistams penktadienį sakė Gitanas Nausėda.
Jis pasisakė po Prezidentūroje vykusio susitikimo su kitais aukščiausiais šalies politikais užsienio politikos ir saugumo klausimams aptarti.
-
Saulius Skvernelis palaiko nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimą
-
Seimas linkęs pratęsti sankcijas rusams ir baltarusiams, numatyta bausmė už grįžimą namo
-
Gintautas Paluckas – prieš nacionalinių sankcijų suvienodinimą rusams ir baltarusiams
-
Lietuva rengiasi scenarijui, jeigu ES nepratęstų sankcijų Rusijai: ketina taikyti savąsias
G.Nausėda taip įvertino iniciatyvą įtvirtinti nacionalinių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai mechanizmą. Ją Užsienio reikalų ministerija svarsto teikti Seimui baiminantis, jog šių metų liepą dėl Vengrijos priešinimosi sankcijos gali nebūti pratęstos ES lygiu.
Vis dėlto tačiau toks nacionalinis mechanizmas, kaip teigiama, būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.
G.Nausėda taip pat pabrėžė, jog šiuo metu Rusijai ir ją remiančiai Baltarusijai taikomos ES sankcijos neprarado savo pagrindo.
„Turime visomis priemonėmis siekti, kad sankcijos Rusijai, Baltarusijai būtų pratęstos (...) Būtų ir moraliniu, ir politiniu požiūriu neteisinga, jei šioje situacijoje Europa neturėtų ką pasakyti ar būtų priversta kapituliuoti prieš vienos valstybės trukdymus“, – svarstė G.Nausėda.
Anot jo, net ir JAV tarpininkaujamų taikos derybų kontekste stebime „brutalius, netgi brutalėjančius Rusijos nusikaltimus Ukrainos teritorijoje“ ir Rusija „dar agresyviau ir nuožmiau atakuoja Ukrainą“.
Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad perlaužti pagalius į ratus kaišančią Vengriją gali būti sunku.
„Tiesa, paskutiniaisiais kartais tai pavykdavo padaryti, kad ir paskutinę sekundę“, – priminė jis.
Kaip skelbė BNS, pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomos „lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės“, nustatytų Vyriausybė. Pačioms pataisoms dar turėtų pritarti Seimas.
Lietuva nuo 2023-iųjų jau taiko tam tikras nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, reaguodama į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jos pratęsiamos kasmet. Sankcijomis su nedidelėmis išimtimis sustabdyti šių šalių piliečių prašymai išduoti Šengeno ir nacionalines vizas, neišduodami nauji leidimai gyventi.
Rusai ir baltarusiai, atvykstantis ne iš ES, papildomai tikrinami dėl grėsmių, rusams uždrausta įsigyti NT Lietuvoje, jie negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų. Uždrausta importuoti ir žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Seimas šiuo metu svarsto eilinį sankcijų pratęsima nuo gegužės pradžios, kartu siūloma griežtinti draudimus baltarusiams, t.y. suvienodinti juos su taikomais rusams. Diskusijų buvo kilę ir dėl žemės ūkio produkcijos draudimų.
Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.
Šiuo metu pradedamas rengti ir 17-asis sankcijų paketas, kurį tikimasi pristatyti vasaros pradžioje. Vis dėlto beveik neabejojama, kad joms priešinsis veto teise ES dažnai mojuojanti Vengrija.
