Europos Parlamente vykusiame renginyje dalyvavusios moterys dalijosi asmeninėmis patirtimis apie socialiniuose tinkluose patirtus įžeidimus, seksualizuotus komentarus, reputacijos griovimą ir net grasinimus mirtimi. Tarp jų – buvusi Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė Lina Gálvez Muñoz pabrėžė, kad lyčių lygybė nėra siaura interesų tema, o viena iš pamatinių Europos Sąjungos demokratinių vertybių. Vis dėlto, pasak jos, pastaraisiais metais vis aktyviau plinta anti-gender naratyvai, bandantys lygybės principą pateikti kaip „svetimą“ Europai idėją.
Pasak politikės, misoginija ir patriarchalinės nuostatos nėra naujos, tačiau socialiniai tinklai sudarė palankias sąlygas joms sparčiai plisti. Tyrimai rodo, kad jaunas vartotojas tokiose platformose kaip „TikTok“ misoginišką turinį gali pradėti gauti vos per 23 minutes nuo naudojimosi pradžios, o feministinis turinys neretai pašalinamas prisidengiant moderavimo taisyklėmis.
Jos teigimu, visuomenės požiūris taip pat kelia nerimą. „Apklausos rodo, kad 43 proc. europiečių mano, jog moterys iš dalies pačios kaltos, jei be jų sutikimo paviešinamos intymios nuotraukos, o 21 proc. mano, kad moterys turėtų susitaikyti su seksistiniais ar įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose. Ypač dažnai taikiniu tampa viešojoje erdvėje veikiančios moterys – politikės, žurnalistės ar aktyvistės. Skaitmeninis smurtas prieš jas dažnai būna seksualizuotas: net 98 proc. „deepfake“ vaizdo įrašų yra pornografinio pobūdžio, o 99 proc. jų vaizduojamos moterys“, – statistiką pateikė L.Galvez Munoz.
Apklausos rodo, kad 43 proc. europiečių mano, jog moterys iš dalies pačios kaltos, jei be jų sutikimo paviešinamos intymios nuotraukos, o 21 proc. mano, kad moterys turėtų susitaikyti su seksistiniais ar įžeidžiančiais komentarais socialiniuose tinkluose.
Išpuoliai prieš prezidentę
Savo patirtimi nuotoliu pasidalijusi buvusi Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová teigė, kad išpuoliai prieš moteris daro tiesioginę įtaką demokratijai.
„Demokratija nėra tik institucijų sistema – tai ir orumo kultūra. Kai pusė visuomenės nesijaučia vienodai saugi ir atstovaujama, demokratija yra pažeista ne simboliškai, o struktūriškai“, – sakė ji.
Z.Čaputová priminė, kad tapusi pirmąja moterimi prezidente Slovakijoje ir visame Vidurio Europos regione pati patyrė intensyvius internetinius išpuolius – nuo komentarų apie išvaizdą ar motinystę iki grasinimų mirtimi jai ir jos dukroms. Pasak jos, tokia atmosfera skatina moteris trauktis iš viešojo gyvenimo ir riboja jų dalyvavimą politikoje.
„Jei demokratija turi išlikti, ji turi būti saugi moterims. Lygybė nėra tik moterų klausimas – tai demokratijos būtinybė“, – pabrėžė ji.
Nepakankamai geros
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto narė, Suomijos europarlamentarė Sirpa Pietikäinen atkreipė dėmesį, kad socialiniuose tinkluose moterims nuolat siunčiama žinutė, jog jos nėra pakankamai geros.
„Internete merginos ir moterys nuolat girdi tą pačią žinutę: tu esi per daug tokia ar per mažai tokia – trumpai tariant, tu nesi pakankamai gera“, – sakė ji.
Pasak politikės, internetinis smurtas prasideda dar paauglystėje ir gali tęstis visą gyvenimą – nuo patyčių ir menkinimo iki seksualizuotų išpuolių prieš viešajame gyvenime dalyvaujančias moteris. Todėl, jos teigimu, socialinės platformos turėtų būti reguliuojamos panašiai kaip tradicinė žiniasklaida.
„Jei tokie įžeidimai būtų paskelbti laikraštyje, redaktorius ir leidėjas būtų patraukti atsakomybėn. Platformos turėtų laikytis tokių pačių taisyklių“, – teigė europarlamentarė.
Apie skaitmeninio smurto poveikį iš asmeninės patirties kalbėjo Imane Raissali – psichologė, turinio kūrėja ir influencerė iš Ispanijos. Ji pasakojo, kad socialiniuose tinkluose susidūrė ne tik su įžeidimais, bet ir su realiais grasinimais mirtimi. Kai kurie žmonės net viešai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose aiškino, kaip ketina ją nužudyti. Pasak jos, moterys internete dažnai patiria kitokio pobūdžio išpuolius nei vyrai – jie susiję su reputacijos griovimu, orumo žeminimu ar net šeimos narių puolimu.
Išnyko riba tarp virtualaus gyvenimo ir realybės
Portugalijos Nusikaltimų aukų apsaugos komisijos prezidentas Carlos Farinha pabrėžė, kad riba tarp skaitmeninio ir realaus smurto šiandien praktiškai išnyko.
„Nėra prasmės ginčytis, ar smurtas vyksta internete ar realybėje – iš tiesų jis vyksta mūsų gyvenime“, – sakė jis. Pasak C.Farinha, internetas leidžia plisti įvairioms smurto formoms – nuo kibernetinių patyčių ir persekiojimo iki be sutikimo platinamų vaizdų ar „deepfake“ įrašų.
Tyrimai rodo, kad smurto lyties pagrindu skaitmeninėje erdvėje mastas Europoje išlieka didelis. 2021 m. atliktas tyrimas 45 pasaulio valstybėse parodė, kad su smurtu virtualioje erdvėje susidūrė 85 proc. apklaustų moterų, o Europoje šis rodiklis siekia 74 proc. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, beveik trečdalis moterų bent kartą gyvenime yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą, įskaitant ir skaitmeninėje erdvėje.
Laiko norma
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, Lietuvoje visuomenės požiūris taip pat išlieka probleminis. 2024 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 51 proc. Lietuvos respondentų mano, jog socialiniuose tinkluose savo nuomone besidalijančios moterys turėtų susitaikyti su seksistiniais ar įžeidžiančiais komentarais – tai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Net 70 proc. respondentų taip pat sutinka, kad jei moteris dalijasi intymiomis nuotraukomis, ji bent iš dalies yra atsakinga, jei jos paviešinamos be sutikimo.
51 proc. Lietuvos respondentų mano, jog socialiniuose tinkluose savo nuomone besidalijančios moterys turėtų susitaikyti su seksistiniais ar įžeidžiančiais komentarais – tai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį.
„Periodiškai gauname nusiskundimų dėl politikų ir kitų viešų asmenų galimai žeminančių pasisakymų socialiniuose tinkluose arba žiniasklaidoje. Nusiskundimus dėl tokių atvejų paprastai persiunčiame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai bei kitoms kompetetingoms institucijoms“, – 15min informavo tarnyba.
Europos Parlamentas jau priėmė teisės aktus kovai su šia problema. 2024-iais patvirtintoje direktyvoje dėl smurto prieš moteris pirmą kartą įtrauktas ir skaitmeninis smurtas, įskaitant intymių nuotraukų platinimą be sutikimo. Valstybės narės šias nuostatas turės perkelti į nacionalinę teisę iki 2027 m. Pasak diskusijos dalyvių, tai svarbus signalas, kad smurtas internete nėra mažiau pavojingas nei realiame gyvenime ir kad už jį turi būti taikoma reali atsakomybė.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
