Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 5d. 10:04

Agnė Bilotaitė: Jei tauta geria odekoloną: žingsnis sprendimo link

Lietuvoje itin aktualios šešėlinės ekonomikos ir alkoholio vartojimo problemos retai gali būti sprendžiamos vienu metu. Tačiau naujausi duomenys rodo, jog egzistuoja būtent tokią galimybę teikianti niša. Kosmetinių gaminių rinka, per ilgai buvusi žiniasklaidos ir teisėsaugos dėmesio nuošalėje, gerokai išaugo ir netikėčiausiu būdu kelia rimtą grėsmę tiek visuomenės sveikatai, tiek valstybės biudžetui.

Kosmetiniai gaminiai ar alkoholiniai gėrimai?

Aptariami kosmetiniai gaminiai – tai kosmetinis spiritas, burnos skalavimo skysčiai ir odekolonas, kurių visų tūryje yra daugiau nei 50 proc. alkoholio. Visi jie yra plačiai vartojami ne pagal paskirtį – tiesiog išgeriami kaip alkoholio pakaitalas ir taip tampa alkoholio rinkos dalimi. Jei ką stebina pats faktas, dar labiau nustebins statistika. 2012 m. „Nortstat“ atliktos apklausos duomenimis, kosmetinį spiritą Lietuvoje išgeria 100 proc., burnos skalavimo skystį – 95 proc., o odekoloną – 66 proc. juos perkančių vartotojų. Šių pirkėjų tikrai daug – net 7 proc. visos Lietuvos alkoholio rinkos sudaro būtent toks kosmetinių gaminių naudojimas ne pagal paskirtį. 

Tokie šiurpinantys skaičiai reiškia vienintelį dalyką – šios prekės parduodamos kaip paprasčiausias alkoholis ir tokių pardavimų apyvarta milžiniška. Net jų išvaizda, atrodo, skirta vilioti paragauti, o ne užsiimti higienos procedūromis: persikų, serbentų ar aviečių skonio gaminiai, visai kaip gaivieji gėrimai puikuojasi šių maisto produktų piešiniais ant etikečių. Iškalbinga ir tai, jog Statistikos departamento duomenimis, ekonominės krizės metu šių gėrimų pardavimai nemažėjo, o pastebimai augo ir auga toliau. Nėra abejonių, kad tai rodo visai ne didėjančius higienos poreikius. Apklausti kioskų pardavėjai taip pat vieningai liudija, jog šie produktai dažniausiai išgeriami, be to, geriantys pirkėjai tampa vis įvairesni. 

Sveikata, alkoholio kontrolė ir šešėlinė ekonomika

Suprantant, kad kosmetiniai gaminiai prekybos vietose atstoja alkoholį, būtina atitinkamai keisti ir jų pardavimo reguliavimą. Dabartinė tvarka sukelia kelias labai konkrečias problemas. 

Pirmoji – žala sveikatai. Kosmetinius gaminius gali netrukdomai įsigyti nepilnamečiai, nėra apribojimų jų pardavimui naktį ar prekybos vietose, kuriose uždrausta prekyba alkoholiu. Tai reiškia, kad sukurtos idealios sąlygos aptariamoms prekėms tapti alkoholio pakaitalu. Pirkėjai dažnai nesuvokia, kad kosmetiniai skysčiai daug pavojingesni už legaliai parduodamą alhokolį. Jų sudėtyje yra žalingų priemaišų, kurių, kaip parodė tyrimai, tiek daug, jog produktai neatitiktų alkoholiui keliamų saugumo reikalavimų. Be to, toksikologai įspėja, jog šiuose skysčiuose yra ne įprastas etilo alkoholis, bet izopropilo alkoholis, kuris dvigubai stipriau slopina nervų sistemą, o apsinuodijimams juo užtenka palyginti labai mažų kiekių. Įprasti jų pirkėjai to paprasčiausiai nežino. 

Būtent vieno teisėkūros žingsnio užtenka, kad būtų užkirstas kelias akcizu neapmokestintai ir alkoholio kontrolės įstatymus apeinančiai prekybai sveikatai pavojingais skysčiais

Būdami nuodingesni už alkoholį šie skysčiai kartu yra ir nepalyginti pigesni. 250 ml talpos buteliukas kainuoja nuo maždaug 2 litų už kosmetinį spiritą iki 3,5 lito už burnos skalavimo skystį. Tai ne tik patraukli, labiausiai suinteresuotiems socialiniams sluoksniams prieinama kaina, tačiau ir nesurinktos lėšos į valstybės biudžetą. Kaip alkoholis svaiginimuisi naudojami skysčiai nėra apmokestinti akcizo mokesčiu, todėl be jokios kontrabandos, visiškai legaliai yra parduodami nemokant priklausančių mokesčių valstybės biudžetui. Šitaip parduodama 7 proc. alkoholio Lietuvoje, o kaltų dėl to nėra ir negali būti. 

Vienas paprastas žingsnis

Būtent vieno teisėkūros žingsnio užtenka, kad būtų užkirstas kelias akcizu neapmokestintai ir alkoholio kontrolės įstatymus apeinančiai prekybai sveikatai pavojingais skysčiais. Uždraudus kioskams prekiauti alkoholiu, juose ir kituose laikinuose prekybos paviljonuose toliau klesti prekyba alkoholio pakaitalais. Šiam reiškiniui ir visoms jo neigiamoms pasekmėms suvaldyti su parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ nariais registruojame alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimą. Juo siūlome uždrausti skysčiais, kurių tūryje daugiau nei 20 proc. alkoholio, prekiauti iš automobilių, kioskuose, stoginėse, laikinuose statiniuose ar nuo laikinųjų lauko prekystalių. Kitaip tariant, tai pasiūlymas sustabdyti šią prekybą tose vietose, kuriose alkoholio turintys gaminiai ir yra nekontroliuojamai perkami bei geriami kaip paprasčiausias alkoholis. 

Neabejotinai atsiras nuogąstaujančių, kad tokia pataisa žlugdo ir taip nelengvai gyvenančius Lietuvos kioskininkus. Tačiau, jei tai tiesa ir prekybos alkoholio pakaitalais draudimas lemtingas jų verslui, tai iš sąmoningos prekybos nuodais gyvuojantis sektorius ir neturi būti valstybės rūpestis. Priešingai, turime pareigą rūpintis, kad toks verslas ieškotų visuomenės sveikatai nepavojingų nišų.  

Pagaliau prieš dvejojant, ar pasiūlymas nėra per griežtas, verta žinoti, kad tiek Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tiek Lietuvos kosmetikos ir buitinės technikos gamintojų asociacija LIKOCHEMA 2012 m. pateikė oficialius siūlymus apskritai uždrausti prekybą kosmetiniais spiritais ir tokį siūlymą grindė visiems aptariamiems produktams būdingomis sąvybėmis – nuodingomis medžiagomis skystyje, kurį pripažįsta daugelis jo pirkėjų, naudojančių šį skystį ne pagal paskirtį. Taigi siūlomas draudimas tinka visiems aptariamiems kosmetiniams gaminiams. Matydami problemą, turime užkirsti jai kelią.

Agnė Bilotaitė yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

23:52
01:12
01:07

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min