Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Agnietė Venckienė: Lietuva plačiau atveria duris specialistams iš užsienio

Šaltinis: 15min
0
A A

Agnietė Venckienė Lietuva kovoje dėl startuolių, aukštų kompetencijų specialistų ir talentų iš užsienio turės naujų kozirių. Vyriausybei priėmus teisės aktą, kuris reglamentuoja paprastesnį užsieniečių įdarbinimą ir kurio dėka verslas galės lengviau samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio, dar plačiau atveriamas kelias aukštos pridėtinės vertės kūrėjų migracijai į Lietuvą.

Darbo patirtis atidarys duris

Vienas labiausiai rūpimų investuotojams klausimų – kvalifikuoti darbuotojai, nuo kurių dažnai ir priklauso verslo sėkmė. Deja, dėl darbo rinkos netolygumų ir trukmės, per kurią tokie specialistai paruošiami, dažnai iškyla darbuotojų trūkumo klausimas. Europos Sąjunga (ES) šią problemą ėmė spręsti 2009 m., priimdama ir įgyvendindama ES Mėlynosios kortelės direktyvą. Ši direktyva numato, kad trečiųjų šalių aukštos kvalifikacijos piliečiams turi būti suteikta teisė atvažiuoti ir dirbti Europos Sąjungoje.

Lietuva, viliodama kvalifikuotus specialistus iš ne Europos Sąjungos šalių, nuo 2013 m. buvo įgyvendinusi ES Mėlynosios kortelės direktyvą. Nors ketinimai buvo geri, bet buvo ribojimų, kurie neatitiko verslo realijų – ES Mėlynąją kortelę galėjo gauti tik tie užsieniečiai, kurie turėjo aukštąjį išsilavinimą.

Dėl to neretai kildavo situacijų, kuomet įmonė norėdavo pasikviesti į Lietuvą didelę darbo patirtį turintį profesionalą, tačiau koją pakišdavo tai, kad neturėdamas universiteto diplomo, toks užsienietis Lietuvoje nebūdavo laikomas aukštos kvalifikacijos specialistu. Tokios situacijos dažniausiai pasitaikydavo informacinių technologijų (IT) sektoriuje, kur gausu profesionalų, nebaigusių universiteto, tačiau turinčių ilgametę darbo patirtį ir sukaupusių didelį žinių bagažą. Yra ne vienas atvejis, kuomet verslui reikalingas specialistas nebuvo įdarbintas Lietuvoje, nors turėjo dešimties metų ir ilgesnę darbo patirtį, ėjo vadovaujančias pareigas ar buvo sukūręs sėkmingą verslą.

Dabar situacija keičiasi ir tokie specialistai nebus diskriminuojami dėl savo išsilavinimo. Dar 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kurie numato, kad ES Mėlynąją kortelę gali gauti ir neturintys diplomo užsieniečiai, kurių darbo patirtis prilyginama aukštajam išsilavinimui. Tam, kad įstatymas pradėtų realiai veikti, buvo reikalingas Vyriausybės nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, kuris ir buvo priimtas šį trečiadienį.

Reikalavimai darbo patirčiai

Kokius reikalavimus turės atitikti užsienio specialistas, norintis gauti ES Mėlynąją kortelę? Tam, kad aukštos kvalifikacijos specialistas, neturintis aukštojo išsilavinimo, galėtų gauti ES Mėlynąją kortelę, jis turi turėti penkerių metų darbo patirtį atitinkamoje srityje.

Specialistas ar verslas, kuris siekia įdarbinti jį, darbo patirtį galės pagrįsti ne tik darbu pagal darbo sutartį, bet ir laisvą samdą įrodančiais dokumentais. Pasaulyje plintant projektiniam darbui, o ypač IT sektoriuje, ir vis dažniau buriant darbuotojų komandas konkrečiai užduočiai, toks požiūris yra progresyvus ir sveikintinas.

Dėl darbo patirties atitikimo aukštajam išsilavinimui spręs Ūkio ministerija. Ji išnagrinės nemažai dokumentų, liudijančių užsieniečio darbo patirtį ir įvertins, ar kiekvienu atveju sukaupta darbo patirtis ir jos metu įgyti profesiniai įgūdžiai tikrai reikalingi konkrečiai darbo vietai. Todėl nereikėtų tikėtis, kad bet kokia darbo patirtis bus automatiškai prilyginama aukštajam išsilavinimui. Tokiais saugikliais stengiamasi apsisaugoti nuo apsimetėlių, kurie galėtų taip bandyti gauti leidimus gyventi Lietuvoje.

Kol naujoji tvarka dar neišbandyta, sunku pasakyti, kaip griežtai bus vertinama kandidatų iš užsienio darbo patirtis, ar nebus pernelyg didelių biurokratinių kliūčių. Vertinant iš verslo pusės, sistema galėtų būti greitesnė ir lankstesnė, o dalis reikalaujamų pateikti dokumentų yra pertekliniai. Nepaisant to, tai didelis žingsnis į priekį, kuris turėtų būti ypač naudingas tiems verslo sektoriams, kuriuose nebeužtenka vietinių aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Gera naujiena visai šalies ekonomikai

Kiek anksčiau šiais metais buvo priimti dar du teisės aktai, svarbūs profesionalų iš užsienio pritraukimui į Lietuvą. Pirma, patvirtintas ilgai lauktas profesijų, kurioms būtina aukšta kvalifikacija, sąrašas, apimantis tokias sritis, kaip informacinės technologijos, aviacija, inžinerija ir kitas. Į sąrašą įtrauktų profesijų darbuotojams itin sutrumpės ES Mėlynosios kortelės gavimo procedūra.

Antra, sausio mėnesį buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią dėl leidimo gyventi Lietuvoje galės kreiptis užsieniečiai, kuriantys startuolius, veikiančius ekonomikai svarbiose naujų technologijų srityse. Tai turėtų paspartinti tiek talentų, tiek investicijų pritraukimą į Lietuvą.

Šios naujovės turėtų padėti Lietuvai tapti atviresne ir patrauklesne šalimi aukštos kvalifikacijos talentams iš užsienio, dėl kurių pritraukimo šiandien turime konkuruoti tarptautinėje arenoje. Tokių specialistų pritraukimas būtų gera žinia visai šalies ekonomikai – taip būtų ne tik sumokama daugiau mokesčių į šalies biudžetą, bet ir Lietuvos vardas skambėtų pasaulyje kaip šalies, kuriančios aukštos pridėtinės vertės produktus.

Agnietė Venckienė yra advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min